Ar regėjimą koreguoti galima, kai trumparegystė siekia -8 dioptrijas? Ar lazerinė akių operacija atliekama vyresniems nei 40 metų žmonėms? Į šiuos ir kitus esminius klausimus atsakė gydytojas oftalmologas, Amerikos oftalmologų asociacijos narys Algimantas Gutauskas. Jis yra laikomas akių refrakcinės chirurgijos pradininku Lietuvoje, prieš du dešimtmečius atlikęs pirmąsias regėjimo korekcijas eksimeriniu lazeriu.
Kodėl regėjimas privalo būti stabilus?
Gydytojas A. Gutauskas pabrėžia, kad lazerinė korekcija gali pagelbėti ne visiems trumparegiams, o tai susiję ne tik su trumparegystės laipsniu, bet ir jos stabilumu.
„Vaikystės, paauglystės amžiuje dažniausiai trumparegystė vystosi metai iš metų. Dioptrijų daugėja, o tėvams sunku tai matyti. Bet galiausiai regėjimas nustoja blogėti. Patologinė trumparegystė šiais laikais pasitaiko labai retai. Kol trumparegystė stabili, reikia laukti. Turime įsitikinti, kad žmogui, kuriam bus atliekama regėjimo korekcija, trumparegystė yra stabili bent metus. Tada žinome, kad jis korekcijos rezultatais galės džiaugtis ilgai“, – paaiškino A. Gutauskas.
Prieš lazerinę procedūrą kiekvienas pacientas privalo būti atidžiai ištirtas medikų. Būtent specialistai, remdamiesi išsamiais tyrimais, nusprendžia, ar korekcija yra galima. A. Gutausko praktikoje pasitaikė atvejų, kai pacientai nenorėjo susitaikyti su neigiamu atsakymu.
„Žmogus atsineša krūvą popierių, rodo, kad kitoje vietoje jam atlikti kažkokie tyrimai. Tada jis primityviai pareikalauja atlikti operaciją, nes visi tyrimai atlikti. Tai kelia juoką. Regėjimo korekcija nėra akinių pagaminimas. Jeigu akiniai neatitiks žmogaus regėjimo, tai gali baigtis konfliktu optikos salone, akinių perdarymu. Mūsų atveju, negaliu sakyti, kad nėra kelio atgal, bet į tai reikia žiūrėti rimčiau“, – apie lazerinei regėjimo korekcijai keliamus saugumo reikalavimus pasakojo gydytojas.
Kada lazerinė korekcija negalima?
Operacijos atlikti negalima ir dėl tam tikrų sisteminių ligų, pavyzdžiui, jungiamojo audinio ligų ar reumatoidinio artrito.
Pasak A. Gutausko, tokiais atvejais, dėl pavojaus paciento sveikatai, visuomet pasakoma „ne“.
Kelią regos korekcijos operacijai užkerta ir per plona akies ragena. Tai yra individuali žmogaus savybė, kurią nulemia ne kūno sudėjimas.
„Kartais būna smulkutė mergina su stora ragena, o kartais dvimetrinis vyras su plona ragena. Tai vienas iš parametrų, į kurį kreipiame dėmesį“, – teigė A. Gutauskas.
Gydytojas paaiškino, kad tuomet, kai akies ragena yra per plona, šiandien galima pasiūlyti alternatyvą – intraokulinių lęšių implantaciją, kuri ženkliai praplečia korekcijos galimybes.
-8 dioptrijos – ar tai riba?
A. Gutauskas pasakojo, kad yra atlikęs regėjimo korekciją net ir tiems, kurie nešiojo vos 0,75 dioptrijų akinius, kai trumparegystė nėra stipri. Nors tokiu atveju žmogus „truputį prisimerkęs gana neblogai mato“, tačiau, jei pacientas jaunas ir labai nori, jam gali būti grąžintas pilnavertis regėjimas. Vis dėlto, prie pusės dioptrijos gydytojas operacijos nesiryžtų, nebent tai būtų korekcijos efekto pasilpnėjimas po ilgesnio laiko.
Regėjimo korekcijos rezultatas daugeliu atveju išlieka visą žmogaus gyvenimą. Tik vienetai po 10–15 metų grįžta pas medikus, skųsdamiesi, kad regėjimas vėl kiek nusilpo.
Vokietijos oftalmologijos etinė komisija yra nustačiusi, kad didžiausia riba, kai dar galima trumparegiams atlikti regos korekciją lazeriu, yra -8 dioptrijos. „Galiu pasigirti, kad kartais sugebu saugiai ir atsakingai perlipti per tą ribą“, – užsiminė A. Gutauskas, turėdamas omenyje savo didelę patirtį ir individualų požiūrį į kiekvieną atvejį.
Ko tikėtis po 40-ties metų?
Gydytojas yra girdėjęs, jog kartais žmonėms nerekomenduojama atlikti regėjimo korekcijos lazeriu, jei jie yra vyresni nei 40 metų. Tačiau, pasak A. Gutausko, 40 metų nėra griežta riba – operaciją galima atlikti ir vyresniems pacientams. Sunkesnė situacija gali būti tuomet, kai žmogus turi sausų akių sindromą.
„Mano asmeninė praktika rodo, kad daugelis keturiasdešimtmečių, kuriems buvo atlikta, sakykime, -4 dioptrijų trumparegystės korekcija, grįžę pakartotiniams vizitams jie sako: „Viešpatie, kur aš anksčiau buvau!“ Nereikia keturiasdešimtmečio nurašinėti. Bet jis turi gauti visą informaciją. Jeigu tokio amžiaus žmogų operuojame, jo akys elgsis kaip žmogaus, kuris neturi regėjimo ydos. Tai reiškia, kad į tolį jis matys gerai, buityje vaizdo ryškumas per ištiestas rankas išliks geras, bet iš arti jam reikės pagalbos – skaitymo akinių“, – pabrėžė A. Gutauskas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.