Lietuvoje sparčiai auga nukentėjusiųjų nuo nelegaliai įsigyjamų cheminių medžiagų, taip pat nuo alkoholio, nikotino, kofeino bei migdomųjų ir raminamųjų tablečių skaičius. Visuomenė moka vis didesnę kainą už nekontroliuojamą legalių ir draudžiamų cheminių medžiagų vartojimą. Griežtų medikų nurodymų nesilaikymas, vaistų maišymas su narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu neretai baigiasi ir mirtimi.
Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų, žinomų kaip migdomieji ir raminamieji vaistai, vartojimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Ypač nerimą kelia tai, kad paaugliai ir nepilnamečiai šiuos vaistus vartoja be gydytojo paskyrimo.
Savi gydymas gali būti pražūtingas: paracetamolio ir kitų vaistų pavojai
Daugelis peršalusių žmonių griebiasi vaistų neperskaitę vartojimo instrukcijos. Dažnai naudojamas paracetamolis, kuris perdozavus gali sukelti mirtį. „Ne tik gali, bet ir yra pavojingas. Padauginęs paracetamolio žmogus gali atsidurti ne tik reanimacijoje, bet ir morge“, – perspėja Toksikologijos centro vadovas R. Badaras. Prieš vartojant bet kokius vaistus nuo peršalimo, būtina atidžiai perskaityti informacinį lapelį ir laikytis nurodymų.
„Nėra nekaltų vaistų ir nuo kosulio. Vieni jų skiriami esant šlapiam kosuliui, o kiti – sausam. Vieni jų gali užslopinti kvėpavimo centrą taip, kad bus blogai“, – sako R. Badaras, pabrėždamas, kad net be recepto įsigyjami preparatai gali būti pavojingi, jei vartojami ne pagal paskirtį. Savigyda – rizikingas kelias, mat daug kas nesiryžta taisyti automobilio patys, tačiau mielai gydosi be specialistų pagalbos.
Nemiga ir priklausomybė nuo raminamųjų: tylus Lietuvos gyventojų skausmas
Nemiga yra vienas dažniausių negalavimų, verčiančių žmones griebtis tablečių. Migdomieji vaistai – tik viena iš priemonių, nors populiarūs ir liaudiški receptai. Gydytojas Robertas Badaras pabrėžia, kad svarbiausia – atkurti natūralią miego struktūrą ir laikytis būdravimo bei poilsio režimo. Tačiau dažnai pacientai šiuos patarimus praleidžia pro ausis.
Dėl lėtinės nemigos, varginančių nerimo ar panikos atakų gydytojai skiria raminamąjį ir migdomąjį poveikį sukeliančių benzodiazepinų grupės vaistų. Tačiau ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnis vartojimo laikas, tuo didesnė priklausomybės rizika. Abstinencijos požymiai, tokie kaip galvos ir raumenų skausmai, nerimas, dirglumas, gali pasireikšti per kelias dienas nutraukus vaisto vartojimą. Sunkiais atvejais gali kilti haliucinacijų, traukulių, padidėti jautrumas šviesai ir garsui.
Skausmą malšinantys opioidai: kelias į priklausomybę
Netinkamai gydomas skausmas taip pat gali tapti priklausomybės priežastimi. Dažniausiai priklausomybę įgyja žmonės, vartojantys skausmą malšinančius opioidus. Pagrindinė problema – šių medikamentų negalima nutraukti staiga, nes atsiranda ryški abstinencijos simptomatika. Tuomet auga opioidų dozės, o skausmo slenkstis mažėja, todėl reikia vis didesnių dozių. Ilgai vartojant nuskausminamuosius, organizmas darosi jautresnis skausmui.
Kavos priklausomybė ir „girtų“ vaistų fenomenas
Priklausomybė gali išsivystyti net ir nuo kasdienių stimuliatorių. R. Badaras prisimena atvejį, kai vidutinio amžiaus pacientui, prieš planinę operaciją neišgėrusiam įprastos energinių gėrimų dozės, prasidėjo abstinencija. Ilgus metus vartojami energiniai gėrimai, turintys daug kofeino ir gliukozės, smegenims ima veikti kaip stimuliatoriai ir sukelia priklausomybę.
Ypač pavojingas yra „girtų“ vaistų fenomenas – įprotis, kai vaistai vartojami kartu su alkoholiu. „Yra pacientų, kurie visą dieną vartoja alkoholį, o vakare – vaistus, ir taip kasdien. Nors tai mirtinai pavojingas derinys, taip besielgiančių žmonių yra daugybė“, – sako toksikologas. Alkoholio ir vaistų derinys pasižymi sinerginiu poveikiu, o tai reiškia, kad veikdamos kartu šios medžiagos sukelia kur kas stipresnį ir pavojingesnį efektą nei kiekviena atskirai.
Kam reikalinga pagalba: apsinuodijimų skyriaus pacientų portretas
Ūmių apsinuodijimų skyriuje daugiausia gydosi žmonės, nukentėję nuo per didelio alkoholio kiekio. Perdozavus alkoholiu, atsiranda įvairiausių patologijų, paveikiančių smegenis, nervų sistemą, virškinamąjį traktą, kepenis ir širdį. Antra didelė pacientų dalis – priklausomi nuo vaistų, ypač benzodiazepinų grupės. Lietuvoje šių vaistų suvartojama triskart daugiau nei Latvijoje ar Estijoje, gerokai lenkiame ir Skandinavijos šalis.
„Dažniausiai tai yra dailiosios lyties atstovė, išsilavinusi būtybė, kuri gerdama tabletes tikisi civilizuotu būdu įveikti gyvenimo sunkumus“, – apibūdina R. Badaras. Jis priduria, kad vokiečiai geria vaistus, kad nebūtų blogai, o lietuviai – kad būtų geriau. Laiku negavus tabletės, kyla abstinencija, pasireiškianti nerimu, rankų drebėjimu, raumenų skausmu, tikrovės suvokimo sutrikimais ir net traukuliais.
Gydymas nuo priklausomybės: ilgas kelias į pasveikimą
Medikų žodyne terminas „priklausomybė“ pamažu keičiamas į „vartojimo sutrikimus“, siekiant sumažinti stigmą ir paskatinti žmones ieškoti pagalbos, pabrėžiant, kad nuo sutrikimo galima pasveikti. Gydymas nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomybės trunka apie metus, nors detoksikacija ligoninėje užtrunka vos savaitę. Vien medikamentinės pagalbos nepakanka – itin svarbu sukurti motyvaciją gydytis.
„Vaistas ar nuodas – juridinis klausimas, o ne biocheminis skirtumas“, – sako R. Badaras, cituodamas Paracelsą, kuris teigė, kad visos medžiagos yra nuodingos ir tik dozė gali atskirti vaistą nuo nuodo. Šis principas itin aktualus kalbant apie atsakingą vaistų vartojimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.