Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau kalbama apie psichikos sveikatą, o vienas iš svarbiausių šios temos aspektų yra savivertė – vidinis santykis su savimi, kuris daro tiesioginę įtaką ne tik emocinei būklei, bet ir mūsų kasdieniams sprendimams bei gyvenimo kokybei. Deja, daugelis žmonių gyvena iliuziją, kad reikia visada jaustis gerai, o tai dažnai priverčia juos nuolat save kritikuoti ir vertinti neigiamai. Kaip tokią nuolatinę savikritiką įveikti ir sustiprinti savivertę, aptaria Vilniaus psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė Viktorija Peškaitienė.
Nerealistiški visuomenės lūkesčiai ir jų poveikis savivertei
Šiuolaikinis gyvenimo tempas kartu su socialinių tinklų gausa sukuria didelį spaudimą būti idealiam – sėkmingam, patraukliam, produktyviam ir santykiuose laimingam. Nepaisant to, kad toks vaizdas retai atspindi realybę, daugelis žmonių lygina save su kitais, dažnai jausdamiesi nepakankamai vertingi. Tokia visuomenės kuriama iliuzija nieko neduoda, tik skatina nuolatinį nerimą ir didėjančią savikritiką.
V.Peškaitienė pastebi, kad dažnai žmonės jaučiasi nepakankamai sėkmingi ar patrauklūs, nes jų savivertė yra paremta išoriniais pasiekimais ar aplinkinių vertinimu. Tai sukuria sveikatai žalingą priklausomybę – jei esi sėkmingas, tada vertingas, o nesėkmės atveju savęs vertinimas tuoj pat smunka. Tokiu būdu pasiekti emocinį stabilumą tampa sunku, o pastovus lyginimasis ir vidinė kritika slopina pasitikėjimą savimi.
Kodėl svarbu atsiriboti nuo nuolatinio savęs vertinimo pagal išorinius kriterijus?
Savivertė veikia mūsų gebėjimą susidoroti su kasdienėmis situacijomis: kai ji stipri, žmogui lengviau priimti klaidas, greičiau atsitiesti po nesėkmių, mažiau jausti nerimą ir baimę būti neigiamai įvertintam. Tačiau žema savivertė dažnai pasireiškia dėl didelio nerimo, abejojimo savimi bei baimės priimti naujus iššūkius.
Medicinos psichologė pažymi, kad savivertė nėra įgimtas bruožas – ji formuojasi visą gyvenimą.
Svarbiausi veiksniai yra ankstyvosios vaikystės patirtys su šeima, vėlesni santykiai ir profesinė aplinka, taip pat mūsų sąmoningas darbas su savimi. Deja, dažnas žmogus bando pakelti savivertę per išorinius pasiekimus arba kitų pripažinimą, o tai atsiperka tik trumpalaike geros savijautos būsena ir ilgalaikiu vidiniu nepilnavertiškumo jausmu.
Kaip liautis save kritikuoti ir pradėti priimti save?
Vienas iš svarbių žingsnių yra priimti, kad visada jaustis gerai nėra realu. Stengiantis nuolat slopinti nemalonius jausmus ar ignoruoti juos, situacija tik blogėja – toks požiūris kuria papildomą įtampą ir neleidžia stiprinti vidinės ramybės.
Viktorija Peškaitienė ragina žmones mokytis priimti save ir savo jausmus tiek tada, kai sekasi, tiek kai nepasiseka. Svarbu suvokti, kad sunkumai ir klaidos yra natūrali gyvenimo dalis, o ne ženklas, jog esi nepakankamai vertingas. Kasdienės mažos praktikos, tokios kaip racionalesnis situacijų vertinimas ar pasiekimų pastebėjimas, padeda palaipsniui stiprinti savivertę ir mažinti įkyrią savikritiką.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jeigu nuolatinės neigiamos mintys apie save ima stipriai veikti emocinę būseną, kasdieninius sprendimus, socialinius santykius ar malonių veiklų vengimą, prasminga pasikonsultuoti su specialistu. Nerimas, vengimas iššūkių ar savęs ribojimas gali būti signalai, kad savivertės problemos jau reikšmingai sumažina gyvenimo kokybę.
Psichologės teigimu, savivertė nėra statiška – ji kinta priklausomai nuo patirčių ir vidinio santykio su savimi. Svarbiausia įsisąmoninti, kad savęs kritika neturi būti nuolatinė ir griaunanti, o stiprinant save ir savo vidinį vertės jausmą galima kurti tvirtesnį emocinį pamato pagrindą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.