Nors iškylos gamtoje teikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti, svarbu nepamiršti ir maisto saugos. Netinkamai paruoštas ar laikomas maistas gali tapti nemalonių sveikatos problemų, tokių kaip apsinuodijimas, priežastimi. Sveikatos specialistai dalijasi esminiais patarimais, kaip užtikrinti, kad jūsų iškyla būtų ne tik smagi, bet ir saugi jūsų sveikatai.
Ką geriau palikti namuose ir ką rinktis iškylai?
Ruošiantis išvykai į gamtą, svarbu rinktis tokius produktus, kurie ilgiau išliktų švieži ir juos būtų saugu vartoti. Patariama vengti greitai gendančių, riebesnių produktų – ypač šviežių pieno gaminių, minkštų sūrių ar žalių kiaušinių, nes šie produktai lengvai perkaista ir gali tapti apsinuodijimo priežastimi.
„Verčiau rinktis maisto produktus, kurie neprivalo būti šaldomi ir yra atsparesni aukštesnei temperatūrai. Tai gali būti krekeriai, trapučiai, džiovinti vaisiai, riešutai, sėklos, marinuoti, vytinti ar rūkyti mėsos gaminiai, standesni sūriai, taip pat konservuoti arba termiškai apdoroti patiekalai. Šie produktai ne tik patogūs transportuoti, bet ir leidžia išvengti nemalonių netikėtumų valgant gryname ore“, – sako gydytoja Indrė Stukienė.
Kaip tinkamai laikyti maistą gamtoje?
Tinkamas maisto laikymas yra esminis siekiant išvengti gedimo ir ligų. „Svarbiausia – vengti aukštos temperatūros ir tiesioginių saulės spindulių. Rekomenduojama naudoti termoizoliacinius krepšius arba šaltkrepšius su šaldymo elementais. Maistą laikykite pavėsyje, jei įmanoma – arti vandens telkinio, bet visada sandariose, nuo aplinkos apsaugotose pakuotėse“, – pataria medikė.
Ypač svarbu atskirai laikyti žalią mėsą ir kitus produktus, kad būtų išvengta kryžminės taršos. „Jei negalite užtikrinti tinkamos temperatūros, atsisakykite produktų, kuriems būtinas šaldymas. Svarbu gebėti atpažinti, kada maistas gali būti sugedęs ar netinkamas vartoti. Įtartini ženklai – pakitęs kvapas, spalva, konsistencija, rūgštus ar kartus skonis, išsipūtusi pakuotė, neįprasta tekstūra.
Net jei iš pažiūros produktas atrodo tinkamas, tačiau buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, jis gali būti pavojingas sveikatai. Geriau nerizikuoti – kilus menkiausiai abejonei, tokio maisto verčiau atsisakyti“, – įspėja gydytoja I. Stukienė.
Dažnos klaidos gaminant maistą gamtoje taip pat prisideda prie negalavimų. Apsinuodijimą, rėmenį ar kitus virškinimo sutrikimus dažniausiai sukelia netinkama higiena – neplautos rankos, nešvarūs indai, kryžminė tarša tarp žalių ir paruoštų produktų. Pavojų kelia ir netinkamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, ilgai be šaldymo laikyti produktai, pasenę ar netinkamai saugoti prieskoniai bei padažai. Rėmenį gali išprovokuoti riebus, labai aštrus ar rūgštus maistas, ypač kai valgoma greitai ar per dideliais kiekiais.
Ką daryti, pajutus apsinuodijimo maistu simptomus?
Apsinuodijimo maistu simptomus svarbu atpažinti kuo anksčiau, kad būtų galima laiku imtis reikiamų priemonių ir sumažinti komplikacijų riziką. Dažniausiai tai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas.
„Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant nustoti valgyti, gerti daug skysčių – geriausia vandenį ar elektrolitų tirpalus. Apsinuodijus patartina daugiau ilsėtis. Jei simptomai stiprūs, ilgai neslūgsta ar pasireiškia dehidratacijos požymiai, pavyzdžiui, pastebimai sausos lūpos, sumažėjęs šlapinimasis, būtina kreiptis į gydytojus“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.