„Niekada negali žinoti, kuriame gyvenimo etape užsikrėsi ŽPV infekcija ir ar tikrai 100 proc. tavo imunitetas sugebės atsikratyti šio viruso, kuris gali tapti lėtine infekcija, galinčia sukelti tam tikrus ikivėžinius ir vėžinius susirgimus“, – sako šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Užsikrėtimo rizika ir infekcijos ypatumai
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų visame pasaulyje. Juo galima užsikrėsti per tiesioginį intymų kontaktą, tačiau rizika egzistuoja ir per odos-oda kontaktą intymiose vietose. Statistikos duomenys rodo, kad dauguma suaugusiųjų bent kartą gyvenime susiduria su ŽPV; šeimos gydytoja teigia, kad lytiškai aktyviems asmenims rizika yra apie 80 proc. Tam tikrais gyvenimo tarpsniais užsikrėtimų dažnis yra didesnis – ypač 18–24 metų ir 45–49 metų amžiaus grupėse.
Imunitetas, lėtinė infekcija ir komplikacijos
Daugeliu atvejų imuninė sistema sugeba pašalinti ŽPV per dvejus metus, tačiau iki 10 proc. atvejų infekcija gali išlikti ir sukelti ląstelių pokyčius. Tokie pokyčiai gali virsti ikivėžiniais arba vėžiniais susirgimais – gimdos kaklelio, makšties, išangės ar išorinių lyties organų vėžiais. Svarbu pabrėžti, kad persirgus ŽPV dažnai nesusiformuoja pilnas ilgalaikis imunitetas, todėl galima pakartotinė arba kitų ŽPV tipų sukelta infekcija.
Vakcinacija ir prevencinės programos
Vakcinacija yra patikimiausia prevencijos priemonė prieš tam tikras aukštos rizikos ŽPV rūšis. Pagal Lietuvos nacionalinę programą valstybės lėšomis skiepijami 11 metų vaikai (mergaitės ir berniukai). Programoje numatytas dozių skaičius skiriasi priklausomai nuo amžiaus: vaikams iki tam tikro amžiaus dažniausiai taikomos 2 vakcinos dozės, vyresniems – 3. Klinikiniai tyrimai rodo vakcinos veiksmingumą iki 45 metų amžiaus ir ilgalaikį imunitetą be būtinybės revakcinuotis pagal turimus 14 metų stebėjimo duomenis.
Atliekamos patikros ir visuomenės iššūkiai
Gimdos kaklelio profilaktinės patikros kartu su vakcinacija sudaro efektyviausią strategiją prieš šią ligą.
Deja, vakcinacijos aprėptis Lietuvoje kol kas nepakankama: per paskutinius dvejus metus pirmąja doze paskiepyta apie 60 proc. vaikų, o antrąja – dar mažiau. Tai kelia iššūkių siekiant Pasaulio sveikatos organizacijos tikslo iki 2030 m. eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.
Ką gali padaryti kiekvienas?
Raginu tėvus pasitikėti mokslu ir vakcinacijos programa: skiepai neturi sąsajų su ankstyvesniu lytiniu elgesiu, o apsauga nuo aukštos rizikos ŽPV tipų sumažina ikivėžinių pakitimų riziką. Taip pat svarbu reguliariai dalyvauti gimdos kaklelio patikros programoje, o lytiškai aktyvūs asmenys turi žinoti, kad prezervatyvas neužtikrina 100 proc. apsaugos nuo ŽPV. Prevencija, skiepai ir laikinos gydomosios priemonės aptinkant pakitimus laiku leidžia ženkliai sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ligų, kurias sukelia ŽPV.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.