Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad plačiai vartojamas kraują skystinantis vaistas varfarinas gali pasižymėti stipriomis priešvėžinėmis savybėmis. Šis svarbus atradimas suteikia naujų vilties spindulių kovojant su vienais pavojingiausių onkologinių susirgimų, tokių kaip kasos vėžys.
Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai, naudodami žmogaus ląsteles ir laboratorines peles, nustatė, kad varfarinas skatina ląstelių savidestrukcijos, vadinamos feroptoze, mechanizmus. Feroptozė yra naujai atrastas ląstelių mirties procesas, kurį organizmas inicijuoja aptikęs pavojingas mutacijas ar kitas ląstelių anomalijas. Šis procesas gali būti itin svarbus naikinat vėžines ląsteles, kurios dažnai išvengia įprastų ląstelių mirties signalų.
Feroptozė – naujas vilties kelias vėžio gydyme
Feroptozę prieš kelis metus atrado Kolumbijos universiteto chemikas Brentas Stockwellas. Nuo to laiko ši mirties forma tapo mokslo bendruomenės dėmesio centru, nes ji atveria galimybę naujiems onkologiniams vaistams, ypač efektyviems prieš tuos vėžius, kurie atsparūs tradiciniams gydymo metodams, pavyzdžiui, chemoterapijai.
Tyrėjai, siekdami giliau suprasti feroptozės biologiją, atliko genetinius melanomos paveiktų žmogaus ląstelių tyrimus. Nustatyta, kad svarbų vaidmenį šiame procese atlieka genas VKORC1L1, kuris veikia kaip feroptozės slopintuvas. Įdomu tai, kad pacientai, kurių organizme šio geno aktyvumas buvo mažesnis, gyveno ilgiau – tai patvirtina jo reikšmę vėžio eigai ir galimus terapinius taikymus.
Varfarinas kaip feroptozės skatintojas vėžinėse ląstelėse
Varfarinas jau nuo 1954 metų naudojamas kaip kraują skystinantis vaistas, skirtas išvengti pavojingų kraujo krešulių, galinčių sukelti insultą ar infarktą. Mokslininkų atradimas, kad varfarinas yra tiesioginis VKORC1L1 geno inhibitorių, skatina viltis šio vaisto taikymui kaip priešvėžinio agento.
Eksperimentai su kasos vėžio modeliu pelėse parodė, jog varfarinas reikšmingai intensyvina feroptozės procesą kasos vėžio ląstelėse ir slopina auglio augimą. Tai atveria naują galimybę taikyti klinikinėje praktikoje esamus vaistus kovai su vėžiu, ypač tais atvejais, kai naviko ląstelėse yra didelis VKORC1L1 lygis.
Be to, kitų mokslinių tyrimų rezultatai patvirtina, kad vėžiu sergantiems pacientams, ypač sergantiems kasos, skrandžio ar storosios žarnos vėžiu, vartojantiems varfariną, išgyvenamumas ženkliai gerėjo, palyginti su tais, kurie naudojo kitus antikoaguliantus.
Ateities perspektyvos
Vadovaujantis tyrimo autoriaus profesoriaus Wei Gu nuomone, varfarino priešvėžinis potencialas neapsiriboja vien tik kasos ar skrandžio vėžiu. Jis pateikia plačius užmojus išbandyti šį vaistą ir kitų rūšių navikams gydyti. Tokia strategija galėtų paspartinti naujų ir efektyvių onkologinių terapijų kūrimą, nes varfarinas jau yra gerai žinomas ir plačiai naudojamas medikamentas, turintis patvirtintą saugumo profilį.
Šie atradimai yra svarbus žingsnis link personalizuotos medicinos, kurioje gydymas pritaikomas pagal specifinius paciento genetinius ir biocheminius parametrus. Tolesni klinikiniai tyrimai galės tiksliau nustatyti, kam varfarinas gali būti naudingiausias ir kokias kombinacijas gydymo metu reikėtų taikyti, norint maksimaliai padidinti terapinį efektą.
Tyrimas paskelbtas prestižiniame mokslo žurnale „Cell Metabolism“, šis darbas stiprina pasaulinį mokslinių žinių bagažą apie vėžį ir atveria naujas galimybes efektyvesniam jo kontrolės mechanizmui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.