Nors panikos ir nerimo priepuoliai turi tam tikrų panašumų, tai du skirtingi išgyvenimai, dažnai painiojami visuomenėje. Šis painumas gali sukelti sunkumų atpažįstant psichikos sveikatos diagnozes ir ieškant tinkamos pagalbos. Pasak Nicole Erkfitz, „A Mission for Michael Healthcare“ vykdomosios direktorės, „Daugelis žmonių klaidingai vartoja šias sąvokas pakaitomis, todėl kyla painiava dėl psichikos sveikatos diagnozių ir tinkamos pagalbos.“ Todėl yra labai svarbu suprasti esminius šių būklių skirtumus.
Kas yra panikos priepuolis?
Panikos priepuolis – tai staigi, greita ir intensyvi fiziologinė bei emocinė reakcija. Tai tarsi staigus organizmo įspėjimas apie pavojų, net jei realaus pavojaus nėra. Psichologė dr. Deborah Serani iš Adelphi universiteto JAV aiškina: „Tai bauginantis ir nemalonus proto ir kūno momentas, kuris signalizuoja apie reakciją „bėgti – kovoti – sustingti“. Paprastai tariant, organizmą užplūsta streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie sukelia padidėjusio susijaudinimo būseną.“
Dažniausi panikos priepuolio simptomai apima greitą širdies ritmą, krūtinės skausmą, hiperventiliaciją, drebulį ir pykinimą. Žmogus gali jausti šaltkrėtį, prakaitavimą, stiprų siaubo ar dusimo pojūtį, baimę prarasti kontrolę ar net mirties baimę. Taip pat gali pasireikšti atitrūkimo nuo tikrovės (derealizacijos) arba nuo savęs (depersonalizacijos) jausmas.
Panikos priepuoliai yra gynybinis ar apsauginis mechanizmas, tačiau dažnai jiems nebūdingas konkretus sukeliamasis veiksnys. Jie yra būdingas panikos sutrikimo požymis (nerimo sutrikimas, pasižymintis reguliariais ir pasikartojančiais panikos priepuoliais), bet taip pat gali lydėti kitus nerimo sutrikimus, pavyzdžiui, fobijas, nuotaikos sutrikimus ar su traumomis susijusius sutrikimus. Nors fiziniai panikos priepuolių simptomai gali būti labai intensyvūs ir gąsdinantys, paprastai jie nekelia tiesioginio pavojaus fizinei sveikatai. Vis dėlto, jie gali smarkiai paveikti žmogaus psichinę sveikatą ir gyvenimo kokybę, todėl svarbu kreiptis profesionalios pagalbos.
JAV Klivlendo klinikos duomenimis, maždaug 11 procentų žmonių Jungtinėse Valstijose kasmet patiria panikos priepuolį, o iki 3 procentų jų turi panikos sutrikimą.
Kas yra nerimo priepuolis?
Skirtingai nuo „panikos priepuolio“, „nerimo priepuolis“ nėra oficialus klinikinis terminas, o greičiau šnekamosios kalbos apibūdinimas, vartojamas nerimo jausmui nusakyti. Nerimo priepuolio simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui ir juos dažniausiai sukelia tam tikri streso veiksniai.
Nerimo priepuolio simptomai gali apimti baimės ar nerimo jausmą, nekontroliuojamas įkyrias mintis, prakaituojančias ar šaltas rankas, sausą burną, pykinimą, raumenų įtampą, nesugebėjimą nusiraminti ar būti ramiam, sunkų miegą ir neramumą, taip pat padažnėjusį širdies plakimą. Šie simptomai glaudžiai susiję su įvairiais nerimo sutrikimais, pavyzdžiui, generalizuotu nerimo sutrikimu, tačiau jie gali pasireikšti ir žmonėms, neturintiems oficialios diagnozės. Žmonės, kenčiantys nuo generalizuoto nerimo sutrikimo, linkę nuolat ir pernelyg nerimauti dėl nereikšmingų kasdienių dalykų, tokių kaip namų ruošos darbai, darbas ar sveikata. Pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, nerimo sutrikimai yra labai paplitę – apie 30 procentų amerikiečių tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria nerimo sutrikimą.
Esminiai panikos ir nerimo priepuolių skirtumai
Nors panikos ir nerimo priepuolių simptomai gali būti panašūs, ypač kvėpavimo sutrikimai, padažnėjęs širdies plakimas ir nerimo jausmas, pagrindiniai skirtumai slypi gebėjime atpažinti dirgiklius, priepuolio pradžios būde ir jo pasireiškimo intensyvume.
Štai pagrindiniai skirtumai:
Panikos priepuoliai ištinka greitai ir staiga, dažnai neturėdami aiškaus sukeliančio įvykio. Tuo tarpu nerimo priepuoliai pasireiškia palaipsniui ir dažniausiai turi konkretų streso veiksnį.
Panikos priepuoliai sukelia itin intensyvius jausmus, pavyzdžiui, stiprią mirties baimę ar atitrūkimo nuo realybės pojūtį. Nerimo priepuoliai taip pat sukelia baimės ir nerimo jausmus, tačiau jie nėra tokio paties ekstremalaus intensyvumo.
Fiziologinės reakcijos taip pat skiriasi: panikos priepuoliai pasižymi labai stipriomis kūno reakcijomis, tokiomis kaip krūtinės skausmas, stiprus širdies plakimas, drebulys ir pykinimas ar net vėmimas. Nerimo priepuoliai sukelia fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, širdies plakimą, raumenų įtampą, pykinimą, neramumą ar miego sutrikimus, tačiau šios reakcijos paprastai būna mažiau ekstremalios.
Kada ieškoti profesionalios pagalbos?
Pagalbos rūšis, kurios turėtumėte ieškoti, priklauso nuo patiriamų simptomų. Svarbu žinoti, kad panikos priepuoliai kartais gali imituoti širdies priepuolio simptomus. Jei jaučiate stiprų krūtinės skausmą, kvėpavimo sutrikimus, prarandate sąmonę arba panikos priepuoliai tęsiasi ilgiau nei 15 minučių, nedelsiant kreipkitės skubios medicinos pagalbos, skambindami pagalbos telefonu 112 arba vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių.
Jei jaučiate panikos priepuolius ar stiprų nerimą, kuris neigiamai veikia jūsų kasdienį gyvenimą ir gyvenimo kokybę, tačiau nejaučiate, kad būtina skubi pagalba, vertėtų užsirašyti konsultacijai pas savo šeimos gydytoją arba gydytoją psichiatrą. Šie specialistai įvertins jūsų simptomus, nustatys, ar jie nėra susiję su kitomis ligomis ar sutrikimais, ir rekomenduos tinkamiausią pagalbos būdą ar gydymą, jei to reikės. Profesionalios pagalbos ieškojimas yra svarbus žingsnis atgaunant psichologinę ramybę ir gerinant gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.