Nuolatinis nerimas šiandien daugelio žmonių gyvenime tapo viena opiausių psichologinių problemų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 63 proc. moterų ir 37 proc. vyrų jaučia itin stiprų nerimą. Šis reiškinys yra glaudžiai susijęs su šiuolaikinės visuomenės iššūkiais – geopolitine įtampa, didėjančiomis kainomis, infliacija ir asmeninėmis problemomis. Nerimas neretai ne tik trukdo mėgautis gyvenimu, bet ir visiškai užgožia jo spalvas, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip su juo tinkamai susidoroti.
Psichologė Ana Marija Leonavičienė, dirbanti sanatorijoje „Energetikas“, pabrėžia, kad būtent gera sveikata yra kertinis elementas, mažinantis nerimą. Pasak jos, ilgalaikės pasaulinės krizės, tokios kaip pandemija ar karas Ukrainoje, ženkliai veikia mūsų psichologinę būklę. Vis dėlto, prisimindami, kad mūsų sveikata – vienintelė ir nepakartojama vertybė, galime sutelkti dėmesį į jos puoselėjimą ir tuo pačiu mažinti nerimastingus jausmus.
Sveikatos svarba nerimo valdymui
Sanatorijos pacientų, kuriems dažniausiai tenka kovoti su sunkiais fiziniais negalavimais, pavyzdžiai rodo, kad kai fyzinė sveikata yra bloga, kiti kasdieniai rūpesčiai – infliacija, pandemijos ribojimai ar elektros kainos – netenka reikšmės. Tai stiprina psichologės teiginį apie būtinybę laiku rūpintis fizine gerove. Lietuvos gyventojų apklausos duomenys taip pat patvirtina, kad žmonės labiausiai bijo prarasti darbingumą dėl ligos, todėl investicijos į sveikatą yra ne tik fizinės, bet ir emocinės gerovės garantas.
Dažnai mes su savo kūnu elgiamės kaip su savaime suprantamu dalyku, nepaisydami jo poreikių ir pernelyg save apkraudami. Materialūs dalykai, tokie kaip finansai ar daiktai, užima didelę mūsų dėmesio dalį, tačiau tai nėra tikroji investicija. Psichologė ragina įvertinti, kad tik sąmoningas rūpinimasis savimi ir savo organizmu gali atnešti ilgalaikę naudą ir harmoniją.
Džiaugsmo akimirkos – mūsų rankose
Nuovargis ir nerimas sumažėja, kai galime pažvelgti į problemas iš kitos perspektyvos. Šis požiūrio pokytis leidžia rasti naujų sprendimų net sunkiose situacijose. Pasak A. M. Leonavičienės, psichologinė savijauta dažnai tiesiogiai priklauso nuo to, kiek mes patiriame teigiamų emocijų. Jei mūsų kasdienybėje džiaugsmingų akimirkų nėra daug, jas turime mokytis kurti patys.
Praktiškai tai gali pasireikšti per tam tikras sveikatinimo procedūras – masažus, vandens terapiją, muzikos terapiją ar apsilankymą druskų kambaryje. Tokios veiklos ne tik teikia malonumą, bet ir gerina fizinę savijautą, mažina įtampą bei padeda atgauti vidinę pusiausvyrą. Net trumpalaikės išvykos į gamtą arba poilsis jūros pakrantėje gali turėti reikšmingą poveikį mūsų emocinei sveikatai.
Greiti būdai susitvarkyti su staigiu nerimu
Staigiai užklupęs nerimas dažnai kelia papildomą stresą, todėl svarbu žinoti, kaip su juo susidoroti čia ir dabar. Psichologė pataria pradėti nuo paprasto, bet veiksmingo pokalbio su savimi. Klauskite savęs: ar šiuo metu yra reali grėsmė, ar reikalingos skubios veiksmai? Jei atsakymas yra ne, vadinasi nerimauti nėra prasmės šiuo metu. Toks racionalus savianalizės būdas gali padėti sumažinti per didelį išgyvenimą ir perteklinį stresą.
Be to, rekomenduojama kuo daugiau bendrauti – dalintis savo emocijomis su artimais žmonėmis ar draugais. Pokalbis leidžia sumažinti nerimastingumą ir pasidalinti įtampą. Jei to nepakanka, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali pasiūlyti tinkamas priemones ir įvertinti nerimo lygį. Taip pat moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad reguliari fizinė veikla gryname ore, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar joga, padeda atsipalaiduoti ir atstatyti vidinę ramybę.
Ana Marija Leonavičienė pabrėžia, kad sąmoningas dėmesys savo sveikatai ir emocinei būklei leidžia ne tik sumažinti nerimą, bet ir kurti harmoningą gyvenimą, vertą džiaugsmingų akimirkų. Todėl svarbu skirti laiko sau, reguliariai praktikuoti džiaugsmo ir atsipalaidavimo būdus bei nebijoti ieškoti pagalbos, kai nerimas tampa per daug didelis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.