Nepastebimi ženklai: kada smegenų kraujotaka šaukia pagalbos?

Gera atmintis ir aštrus protas neįmanomas be tinkamos smegenų kraujotakos. Kai ši sistema sutrinka, organizmas siunčia aiškius, tačiau dažnai ignoruojamus signalus. Svarbu juos atpažinti laiku ir imtis veiksmų, kad būtų išsaugota smegenų sveikata.

Smegenų kraujotakos sutrikimai: atpažinkite pirmuosius ženklus

Vieni pagrindinių kraujotakos sistemos sutrikimų yra galvos svaigimas ir skausmas, trumpalaikis atminties praradimas bei rankų, kojų ir veido tirpimas, primenantis per kūną bėgančius šiurpuliukus. „Jei šie simptomai pasireiškia atliekant jėgos treniruotę ar stresinėje situacijoje, tikėtina, kad tai tik laikinas negalavimas, tačiau tais atvejais, kai veiksniai nuolat kartojasi ir kelia nerimą, labai naudinga apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti“, – sako gydytojas neurologas.

Šie, iš pažiūros nedideli, negalavimai gali būti rimtų problemų pranašas, todėl būtina į juos atkreipti dėmesį ir nelaukti, kol situacija pablogės.

Rizikos veiksniai: nuo paveldimumo iki gyvenimo būdo

Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos faktoriai yra skirstomi į dvi grupes: modifikuojamus (kuriuos galima kontroliuoti) ir nemodifikuojamus (nekontroliuojamus). Prie nemodifikuojamų priskiriami tokie veiksniai kaip amžius, lytis, rasė, paveldimumas ir genetika. Prie modifikuojamų – nutukimas, viršsvoris, cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija), padidintas arterinis kraujospūdis, kepenų, skydliaukės, sisteminės ir reumatinės ligos.

„Paveldimumas yra itin dažna kraujotakos sistemos sutrikimų priežastis. Pavyzdžiui, įgimtas didesnis kraujo krešumas suformuoja krešulius, dėl kurių kraujas nepatenka į tam tikrą galvos smegenų dalį ir įvyksta išeminis insultas. Galimas ir atvirkštinis variantas – per skystas kraujas, kuris lengvai išsilieja į smegenų audinį. Paveldimas ir kraujagyslių sienelės pralaidumas: pas vienus žmones jos yra iš prigimties tvirtos, o pas kitus trapios, lengvai trūkstančios ir joms plyšus, gali įvykti hemoraginis insultas“, – dalinasi gydytojas neurologas.

Tiksli diagnostika – kelias į smegenų sveikatą

Smegenų kraujotakos sutrikimams nustatyti atliekami pažangūs tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), galvos smegenų kompiuterinės tomografijos (KT) angiografija ir kaklo kraujagyslių dvigubas skenavimas.

Kartu svarbu atlikti ir kraujo krešumo, gliukozės bei glikolizinto hemoglobino tyrimus, lipidogramą, nes jie leidžia aptikti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, taip pat ir kitas susijusias ligas.

Širdies ligos ir smegenų kraujotaka: glaudus ryšys

Gydytojas dr. J. Fišas pabrėžia, kad egzistuoja reikšmingas ryšys tarp širdies ligų ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Todėl ypač svarbu nuo ankstyvo amžiaus profilaktiškai tikrintis širdies sveikatą. Šiam tikslui atliekamos kardiogramos, širdies echoskopija, kai ultragarso būdu tiriami širdies struktūros skilveliai, prieširdžiai ir vožtuvai. Taip pat itin naudingas ir fizinio krūvio testas – veloergometrija, tredmilo mėginys, kai kardiogramos rodikliai fiksuojami minant dviratį ar judant ant bėgimo takelio.

„Bet koks širdies ritmo ar nervų sistemos sutrikimas gali turėti įtakos galvos smegenų kraujotakai. Pavyzdžiui, didelio streso sukeltos panikos atakos kartais komplikuojasi ir pasireiškia tachikardija, kuri gali sukelti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus. Kai širdies ritmas yra per lėtas, nustatoma bradikardija, kurią atpažinus laiku, galima išgydyti implantavus širdies stimuliatorių. Jis suaktyvina smegenų kraujotaką ir žmogus vėl gerai jaučiasi“, – sako gydytojas neurologas ir priduria, kad profilaktiškai tikrintis širdies sveikatą yra naudinga nuo 30-ies metų.

Kraujagyslinė demencija: grėsmė atminčiai ir sprendimų priėmimui

Užsitęsę ir dažnai pasikartojantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimai palieka galvos smegenyse struktūrinius pakitimus, nes apmiršta neuronai ir jungtys tarp jų – sinapsės. Juos leidžia pastebėti magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (angiografija) ir kai kurios kitos modernios tyrimo technikos.

„Tokie pakitimai susilpnina tos smegenų dalies funkcinį pajėgumą, kuris pasireiškia atminties, emocinės pusiausvyros sutrikimais, žmogui tampa sunkiau priimti sprendimus. Šis reiškinys medicinoje vadinamas kraujagysline demencija ir yra antras pagal dažnumą kraujotakos sistemos sutrikimas po Alzheimerio ligos, ir siekiant jo išvengti, svarbu neignoruoti simptomų ir tikrintis profilaktiškai“, – teigia dr. J. Fišas.

Amžius, gyvenimo būdas ir psichologinė savijauta: kompleksinė prevencija

Dr. J. Fišas sako, kad kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė smegenų kraujotakos sutrikimų tikimybė. Tam įtaką daro daugybė priežasčių, tokių kaip kraujagyslių sienelės standėjimas, kraujo krešumo pakitimai, hipodinamija, genetika ir visų šių veiksnių derinys. Didelę įtaką kraujotakos sistemai turi ir miego bei slankstelinių arterijų kilpos, persilenkimai, aterosklerotinės plokštelės, širdies ritmo sutrikimai ar ydos.

„Jaunas žmogus gali mažiau valandų miegoti, prasčiau maitintis ir nejausti jokių pasekmių, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmogui tai gali sukelti galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Todėl su amžiumi svarbu kur kas daugiau dėmesio skirti savo sveikatos priežiūrai, kokybiškam miegui, fiziniam aktyvumui ir subalansuotai mitybai“, – dalinasi gydytojas neurologas.

Fizinis aktyvumas, ypač sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, yra gyvybiškai svarbus geros kraujotakos palaikymui. Be to, pasak dr. J. Fišo, didelę įtaką kraujotakos ir širdies ritmo sutrikimams turi ir psichologinė būklė. Jautriems žmonėms sunkiau susidoroti su stresinėmis situacijomis, o tai gali atverti kelią panikos atakoms, dusulio priepuoliams ir tachikardijai. Šioje situacijoje itin svarbus artimųjų ir aplinkinių palaikymas: pastebėjus, kad šalia esantis žmogus prastai jaučiasi, visuomet svarbu išklausyti ir pasiūlyti pagalbą. Rūpestis savimi ir artimaisiais yra geriausia investicija į ilgaamžišką smegenų sveikatą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 1 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *