Pastaraisiais metais funkcinių grybų populiarumas Vakaruose sparčiai auga, tačiau Rytų kultūrose jie jau šimtmečius vertinami tiek kulinarijoje, tiek medicinoje. Šie grybai, augantys natūraliai Azijos šalyse ar ant negyvos medienos bei gyvų medžių, geba sukaupti daugybę vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų, turinčių gydomųjų savybių.
Vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, naudingųjų medžiagų koncentracija itin priklauso nuo grybo augimo sąlygų, medžio rūšies ir paties grybo kokybės, pavyzdžiui, ar jis nėra pažeistas kenkėjų.
Lietuvoje žinomas – juodasis beržo grybas (čaga)
Nors funkcinių grybų gausa išskiria Aziją, vaistinių savybių turinčių rūšių aptinkama ir Lietuvoje. Vienas žinomiausių – juodasis beržo grybas, arba čaga. Iš jo pagaminta spiritinė tinktūra (befunginas) veikia priešuždegimiškai, aktyvina imuninę sistemą ir yra vartojama kaip profilaktinė priemonė nuo onkologinių ligų. Pagrindinės veikliosios medžiagos – polisacharidai, beta gliukanas, triterpenai ir fenoliniai junginiai.
Tačiau vaistininkė įspėja, kad čagos negalima vartoti ilgai be pertraukų dėl grybe esančių oksalatų, galinčių pažeisti inkstus ar išprovokuoti akmenligę. Nors grybą galima rinkti pačiam, kokybiškos tinktūros gamyba yra sudėtinga, todėl specialistė nerekomenduoja to daryti namuose.
Kreivabūdė ir tikrinis blizgutis (reishi)
Lietuvoje dažnai aptinkama ir gluosninė kreivabūdė. Šis grybas pasižymi gausiu antioksidantų (fenolinių junginių ir amino rūgščių) kiekiu, kurie mažina ląstelių pažeidimus ir turi priešuždegiminį poveikį. Be to, jame yra beta gliukano, stimuliuojančio imuninę sistemą, mažinančio cukraus ir „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat gausu B grupės vitaminų.
Nors retas, ant medžių kelmų Lietuvoje galima aptikti ir tikrinį blizgutį, dar žinomą kaip reishi grybą. Jo veikliosios medžiagos – triterpenoidai ir polisacharidai. Triterpenoidai apsaugo kepenis, mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja kraujospūdį ir pasižymi priešvėžiniu poveikiu.
Polisacharidai pasižymi priešvėžiniu bei imunomoduliaciniu aktyvumu, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų. Vis dėlto, pašnekovė pažymi, kad reishi gali sukelti alergines reakcijas, vidinį kraujavimą ir stipriai sumažinti kraujospūdį, todėl jį reikėtų vartoti itin atsargiai.
Kordicepsas ir liūto karčiai: energijai ir protinei veiklai
Kordicepsas, vienas populiariausių funkcinių grybų, Kinijos liaudies medicinoje šimtus metų naudojamas kaip adaptogenas, padedantis organizmui geriau įsisavinti deguonį, atsistatyti po fizinio krūvio ir suteikiantis energijos. Jame esantys beta gliukanai veikia priešuždegimiškai ir stiprina imuninę sistemą. Tačiau kordicepso vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, burnos džiūvimą ar galvos svaigimą, todėl rekomenduojama jį vartoti pirmoje dienos pusėje.
Kitas populiarus grybas – liūto karčiai – išsiskiria centrinės nervų sistemos funkcijų palaikymu ir neuroprotekciniu poveikiu. Jis ypač naudingas sergantiems Alzheimerio liga, depresija ar dirbantiems protinį darbą. Liūto karčiai taip pat mažina uždegimus, veikia kaip antioksidantas ir, pasak vaistininkės, gali padėti kovoti su bakterija Helicobacter Pylori, sukeliančia opaligę.
Šitakis ir kombuča: nuo antivirusinio poveikio iki virškinimo gerinimo
Japoniškas grybas šitakis, nuo seno laikomas grybų karaliumi dėl savo gydomųjų savybių, pasižymi antivirusiniu, imunitetą stiprinančiu, priešvėžiniu ir antioksidaciniu poveikiu. Nors natūraliai auga Rytų Azijoje, dabar plačiai kultivuojamas ir Vakaruose.
Arbatos grybas, iš kurio gaminamas populiarus fermentuotas gėrimas kombuča, yra gerai žinomas Lietuvoje. Kombučios gėrime esančios organinės rūgštys padeda pašalinti toksinus, fermentai gerina virškinimą, jame taip pat yra vitaminų ir kofeino. Vis dėlto, arbatos grybas netinka sergantiems diabetu, po insulto ar infarkto.
Svarbūs įspėjimai prieš vartojant funkcinių grybų papildus
Įvairių funkcinių grybų papildų galima įsigyti įvairiomis formomis – miltelių, kapsulių, tinktūrų, arbatos ar net kavos. Daugiausia veiksmingų junginių turi spiritiniai arba sausi grybų ekstraktai, nes kai kurios veikliosios medžiagos netirpsta vandenyje. Vaistininkė pabrėžia, kad grybų papildai turėtų būti vartojami ne kaip vaistas, o kaip pagalbinės medžiagos organizmo funkcijoms palaikyti.
„Šių produktų aprašymai dažnai žada daug – išgijimą nuo ligų, amžiną jaunystę ir energiją. Funkciniai grybai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau svarbu suprasti, kad jų poveikis dar yra tyrinėjamas“, – įspėja K. Šnirpūnienė. Prieš vartojimą būtina sužinoti apie veikliąsias medžiagas, šalutinius poveikius ir perdozavimo pavojus, nes ne visi grybų komponentai organizme veikia taip, kaip tikėtasi.
Vaistininkė ragina prieš perkant maisto papildus internetu atkreipti dėmesį, ar šie yra registruoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) internetiniame puslapyje. Net ir pasirenkant vartoti funkcinių grybų papildus tik kaip profilaktinę priemonę, svarbu atidžiai įvertinti jų sąveikas su vartojamais vaistais. „Funkcinių grybų papildai gali per daug sumažinti kraujospūdį ar suskystinti kraują, todėl jų negalima vartoti be pertraukų. Taip pat nerekomenduojama jų naudoti nėščiosioms, vaikams ar žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, nes tyrimų su šiomis grupėmis dar nėra pakankamai atlikta“, – priduria specialistė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.