Alerginės ligos – tai visame pasaulyje plačiai paplitusi problema, kurios išsivystymo mechanizmai yra siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu ir mityba. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D, mat moksliniai tyrimai atskleidžia vis daugiau jų svarbos.
Vitamino D reikšmė: daugiau nei tik kaulų stiprintojas
Ilgą laiką vitaminas D buvo žinomas daugiausia kaip riebaluose tirpus vitaminas, reguliuojantis kalcio ir fosforo apykaitą organizme. Tačiau pastaraisiais metais moksliniai tyrimai patvirtina, kad šio vitamino vaidmuo yra kur kas platesnis ir gyvybiškai svarbus įvairioms kūno funkcijoms.
„Vitaminas D ilgą laiką buvo žinomas tik kaip riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinė funkcija – kalcio ir fosforo apykaitos reguliavimas. Tačiau paskutiniu metu daugėja įrodymų, kad šis vitaminas – svarbus imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, odos ir raumenų funkcijoms, taip pat ląstelių augimui ir daugeliui kitų biologinių procesų“, – teigia dr. Laura Tamašauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vyresnioji mokslo darbuotoja.
Į žmogaus organizmą vitaminas D patenka dviem pagrindiniais būdais: per odą, veikiant saulės spinduliams, arba su maistu, per virškinimo traktą. Nors vitamino D gausu riebioje žuvyje, kepenyse, mėsoje (ypatingai subproduktuose) ir kiaušinio trynyje, užtikrinti pakankamą jo kiekį vien tik su maistu yra sudėtinga.
Slaptasis ryšys: vitamino D trūkumas ir alerginių ligų rizika
Vitamino D aktyvi forma veikia per specialius receptorius, aptinkamus įvairių audinių, įskaitant imuninės sistemos ląsteles, paviršiuje. Šių receptorių genetiniai variantai gali lemti ne tik vitamino D kiekį organizme, bet ir turėti įtakos alerginių ligų išsivystymo rizikai.
„Vitamino D trūkumas dažnai stebimas žmonėms, gyvenantiems šiaurinio klimato sąlygomis. Tačiau net ir buvimas saulėje neužtikrina pakankamos vitamino D sintezės. Ją lemia saulės intensyvumas, atviros odos plotas, buvimo saulėje laikas, saulės zenito kampas, odos storis bei spalva“, – aiškina dr.
L. Tamašauskienė. Ji priduria, kad žmonės net ir šiltose šalyse dažnai vengia ilgai būti saulėje dėl odos onkologinių ligų rizikos. Dėl šių priežasčių natūraliai gaunamas vitamino D kiekis dažnai yra nepakankamas.
Pastebėta, kad vitamino D stoka gali lemti alerginių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ir astma, išsivystymą arba pabloginti jau esamų ligų eigą. Tai rodo tiesioginį ryšį tarp šio vitamino ir imuninės sistemos atsako į alergenus.
Žarnyno mikroflora: nauja perspektyva alergijų kontekste
Manoma, kad vitamino D kiekis ir jo receptorių genų polimorfizmas (DNR sekos pokyčiai populiacijoje) gali būti susijęs su žarnyno mikrofloros ypatumais. Žarnyne gausu ne tik mikroorganizmų, bet ir limfoidinio audinio, kuris yra itin svarbus imuninės sistemos veikimui.
„Manoma, kad mikroorganizmai stimuliuoja imuninį atsaką. Tačiau mikrofloros balanso sutrikimas lemia kai kurių imuninės sistemos grandžių veiklos pokytį, dėl kurio didėja uždegimą skatinančių citokinų gamyba ir išsivysto alerginės ligos. Mikrofloros sudėtį lemia įvairūs veiksniai – mityba, gyvenimo būdas ir kt.“, – teigia gydytoja.
Tarptautiniai tyrimai atskleidžia: Lietuvos mokslininkų indėlis
Siekiant išsamiau nustatyti vitamino D kiekį, vitamino D receptorių genų polimorfizmus bei mikrofloros sudėtį pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu ir astma, ir palyginti šiuos duomenis tarp skirtingų geografinių zonų šalių, Kauno klinikų ir LSMU mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos ir Taivano, vykdė tarptautinį projektą. Lietuvos mokslininkų grupei vadovavo prof. dr. Brigita Gradauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė.
„Tyrimo projektą finansavo jungtinis Lietuvos-Latvijos-Taivano fondas bei Lietuvos mokslo taryba, o gauti reikšmingi rezultatai publikuoti aukšto lygio moksliniuose žurnaluose International Journal of Molecular Science (2024, Q1), Biomolecules (2024, Q1) ir kt., dėl ko tikrai didžiuojamės“, – pasakoja dr. L. Tamašauskienė.
Reikšmingi atradimai ir rekomendacijos praktikai
Tyrimų metu mokslininkai išsiaiškino, kad alerginėmis ligomis sergančių pacientų vitamino D koncentracija yra mažesnė, palyginti su sveikais asmenimis visose šalyse. Taip pat nustatytas aiškus ryšys tarp vitamino D koncentracijos ir astmos rizikos.
„Tyrimo duomenys pagrindžia rekomendacijas tirti vitamino D kiekį kraujyje, ypatingai asmenims, turintiems alerginių ligų rizikos veiksnių, ir, esant reikalui, skirti vitamino D papildus“, – teigia alergologė ir klinikinė imunologė.
Be to, nustatyta, kad tam tikri vitamino D receptorių genų polimorfizmai lemia didesnę astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir yra susiję su vitamino D kiekiu. „Tikimasi, kad ateityje vitamino D genų receptorių polimorfizmo tyrimai galės būti įdiegti kasdieninėje praktikoje, taip leidžiantys prognozuoti atopinio dermatito ir astmos išsivystymo riziką“, – sako dr. L. Tamašauskienė.
Vertinant sveikų asmenų ir sergančiųjų atopiniu dermatitu bei astma žarnyno mikrobiotos sudėtį, nustatyti reikšmingi skirtumai, rodantys galimą žarnyno bakterijų vaidmenį šių ligų išsivystyme. Tačiau gydytoja pabrėžia: „Reikalingi tolimesni tyrimai, kurie atsakytų į klausimą, kokios bakterijų rūšys dalyvauja alergeno nulemto uždegimo aktyvinime ir slopinime, ir kaip reikėtų koreguoti mikrobiotą, kad būtų galima sumažinti astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir/ ar ligos sunkumą.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.