Kiekvieną pavasarį gamtoje kartojasi tas pats vaizdas: beržai su neužsandarintomis skylėmis, iš kurių vis dar varva sula, ar medžiai, kuriuose vienu metu prigręžta per daug angų. Tokie vaizdai skaudina, nes taip žmonės nežinodami žaloja medžius. Kaimynas miškininkas, matydamas šią problemą, pasidalijo savo ilgamete patirtimi ir išmokė mane rinkti beržų sulą teisingai. Dėl šių taisyklių mano beržai gyvuoja ir dosniai dalija sulą jau penkiolika metų.
Kada rinkti sulą ir kokį medį pasirinkti?
„Niekada nelieski jauno beržo,“ pabrėžė miškininkas. „Kamienas turi būti bent trisdešimt centimetrų skersmens.“ Jaunas medis neturi pakankamai atsargų, kad atsistatytų po žaizdos, todėl net viena skylė gali jam būti pražūtinga. Brandus beržas, turintis gausius fiziologinius rezervus, gali sėkmingai užgyti ir toliau augti. Norint patikrinti, tiesiog pamatuokite medžio kamieno skersmenį juosta. Jei jis mažesnis nei trisdešimt centimetrų, eikite toliau – miške beržų gausu, todėl nėra reikalo žudyti jaunų medelių.
„Ir tik sveiki medžiai,“ pridūrė jis. „Jei matai pelėsį, žaizdas, ligas – nelieski. Silpnas medis neatlaikys tokio krūvio.“ Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą laiką. Geriausias periodas sulai rinkti yra kovo pabaiga ir balandžio pradžia, kai naktys dar būna vėsios, o dienos jau džiugina šiluma. Būtent tada sula teka intensyviausiai ir joje yra daugiausiai maistinių medžiagų.
„Stebėk pumpurus,“ patarė miškininkas. „Kai pradeda brinkti – laikas. Kai išsiskleidžia lapai – per vėlu.“ Šis sulos rinkimo „langas“ trunka maždaug dvi ar tris savaites. Praleidus šį laikotarpį, teks laukti kitų metų.
Svarbu saikas: kiek sulos galima paimti?
Miškininkas griežtai nurodė: „Penkiasdešimt litrų per sezoną – maksimumas. Du trys litrai per dieną, ne daugiau.“ Per didelis sulos kiekis gali išsekinti medį, atimdamas jam jėgas išleisti lapus, augti ir apskritai gyventi.
Jei norisi daugiau sulos, atsakymas paprastas – rinkti iš kelių medžių. „Geriau iš penkių po dešimt litrų nei iš vieno penkiasdešimt,“ paaiškino specialistas. Be to, kiekvieną sezoną patartina keisti medžius, leidžiant jiems pailsėti bent metus prieš vėl renkant sulą. Ši rotacija yra ilgaamžiškumo paslaptis ir garantas, kad beržai džiugins jus daugelį metų.
Sulos rinkimo vietos pasirinkimas ir skylės užsandarinimas
„Ir tik švarūs miškai,“ pridūrė miškininkas. „Ne prie kelių, ne prie gamyklų. Sula sugeria viską iš aplinkos.“ Todėl rinkitės atokias, ekologiškai švarias vietas, kad mėgautumėtės tikra, gryna beržų sula.
Viena dažniausių ir skaudžiausių klaidų daroma po sulos surinkimo. „Čia daugiausiai klysta,“ pabrėžė miškininkas. „Surenka sulą ir palieka skylę atvirą.“ Atvira anga kamiene yra tarsi atvertos durys bakterijoms, grybams ir kenkėjams. Medis gali susirgti, o blogiausiu atveju – net žūti. Todėl iškart po sulos rinkimo būtina skylę užsandarinti medžių sandarikliu ar natūraliu vašku. Tai užtrunka vos minutę, tačiau išgelbsti medį dešimtmečiams.
„Mano tėvas sakydavo: paėmei – atiduok,“ prisiminė miškininkas. „Paėmei sulą – atiduok rūpestį. Užsandarink, padėkok ir eik.“ Šio principo laikausi ir aš. Mano beržai – sveiki ir stiprūs. Kiekvieną pavasarį jie dosniai dalija sulą, o rudenį džiugina sodriais geltonais lapais. Jokių nudžiūvusių šakų, jokių ligų.
Kaimynai dažnai stebisi: „Kaip tau pavyksta?“ Atsakymas paprastas – reikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių: rinkti sulą tik iš brandaus ir sveiko medžio, saikingais kiekiais, tinkamu laiku ir, svarbiausia, užsandarinti skylę po rinkimo. „Medis tave prisimena. Jei elgiesi gerai – duos kiekvieną pavasarį. Jei blogai – nebeduos niekada,“ primena miškininkas. Tai santykis, o ne išnaudojimas. Tvari draugystė su gamta leidžia mėgautis jos gėrybėmis ir išsaugoti jas ateities kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.