Valerijus Morozovas aptaria svarbią medicinos praktikų problemą: gausybė tyrimų, atliekamų be aiškių indikacijų, sukelia finansinę naštą ir psichologinį nerimą pacientams. Autoriaus paminėta frazė „Aš noriu išsitirti [kraują] – viską, ką galima, pilniausią kraujo [tyrimą]” dažnai skamba medicinos įstaigose. Tai iliustruoja pacientų norą gauti „viską“ — tačiau jokio universalaus, visiems tinkamo „pilniausio“ tyrimo nėra.
Kodėl atliekami pertekliniai tyrimai
Tyrimų apimtis formuojama pagal indikacijas: amžių, lytį, nusiskundimus ir šeimos anamnezę. Vis dėlto egzistuoja daug veiksnių, skatinančių perteklinius tyrimus: pacientų baimė, žiniasklaidos ir reklamų įtaka, medicinos paslaugų pasiūla bei gydytojų ir laboratorijų konkurencija. Mada — pavyzdžiui, plačiai reklamuojami vitamino D tyrimai arba įsitikinimas, kad magnetinio rezonanso vaizdai visuomet atskleis ligą — priverčia žmones kreiptis dėl brangių ir dažnai nereikalingų procedūrų.
Tyrimų kaskada ir klaidingi rezultatai
Yra svarbus principas: kuo daugiau tyrimų atliekama, tuo didesnė tikimybė susidurti su paklaidomis. Tyrimų paklaida reiškia klaidingai teigiamus arba klaidingai neigiamus rezultatus. Klaidingai teigiamas rezultatas dažnai veda prie papildomų tyrimų, konsultacijų, galbūt net invazinių procedūrų — visa tai didina kaštus ir pacientų nerimą. Klaidingai neigiamas rezultatas gali atitolinti diagnozę ir trukdyti laiku pradėti gydymą. Paklaidos dydis skirtingiems tyrimams gali siekti 20–40 procentų, todėl tyrimams negalima aklai pasitikėti.
Praktiniai pavyzdžiai ir epidemiologijos reikšmė
Magnetinio rezonanso vaizdai dažnai parodo anatominius „pakitimus“, kurie klinikinėje situacijoje nėra reikšmingi ir nepareikalauja gydymo. Panašiai mikrobiologiniai pasėliai reikalingi ne visada: jei epidemiologija ir klinikiniai duomenys leidžia numatyti dažniausius sukėlėjus, gydytojas gali pradėti gydymą ir be kiekvieno atvejo pasėlio. Vitaminų tyrimų mada — dar vienas pavyzdys: kai kurie iš jų neturi aiškios ryšio su klinika, tačiau reklama skatina jų masinį atlikimą ir papildomą vartojimą.
Kaip elgtis pacientui
Pirmiausia rekomenduoju neieškoti „pilniausio kraujo tyrimo“ kaip greito sprendimo.
Ateikite į pilnavertę konsultaciją su gydytoju, atvirai papasakokite apie nusiskundimus, šeimos anamnezę ir baimes. Tyrimai turi būti skiriami po pokalbio ir apžiūros — tik taip galima nuspręsti, kurie tyrimai yra reikalingi ir kokia jų apimtis. Prevencija yra svarbi, bet ji turi būti personalizuota: tam tikri tyrimai atliekami reguliariai, jei jie aptarti su gydytoju, o specifiniai tyrimai — tik esant indikacijai.
Rekomendacijos gydytojams
Gydytojai turėtų klausyti ir išklausyti pacientą, aiškiai paaiškinti tyrimų privalumus ir trūkumus bei vengti skirti tyrimų, kurių negali tinkamai interpretuoti. Svarbu ne tik atlikti tyrimą, bet ir gebėti jį komentuoti bei paaiškinti paciento baimes. Tai mažina nereikalingų procedūrų skaičių ir padeda išvengti žalos.
Profilaktika nėra sinonimas neribotam tyrimų atlikimui. Ji reiškia reguliarius, su gydytoju suderintus tyrimus ir sveikos gyvensenos priemones: mitybos kontrolę, judėjimą, rūkymo nutraukimą ir atsakingą požiūrį į medicinines procedūras. Geros Jums sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.