Dažnas esame pažadėjęs daugiau sportuoti, sveikiau maitintis arba rūšiuoti atliekas, bet greitai grįžtame prie seno režimo. Kodėl informacija neįsirašo į kasdienybę? Psichoterapeutė Eglė Varevičiūtė paaiškina, kad įpročiai formuojasi daug anksčiau nei manome ir dažnai nėra vien tik valios reikalas.
Įpročiai prasideda daug anksčiau, nei manome
„Vaiko įpročiai pirmiausia gimsta stebint aplinką – šeimą, artimuosius, mokyklą. Suaugęs žmogus dalį jų tęsia net nesusimąstydamas, o kitus jau gali sąmoningai peržiūrėti ir nuspręsti, ar jie vis dar atitinka jo gyvenimo poreikius“, – sako E.Varevičiūtė. Tai reiškia, kad įpročiai dažnai būna giliau užkoduoti nei paprastas įprotis atlikti tam tikrą veiksmą: jie susiję su šeimos normomis, vertybėmis ir identitetu.
„Ilgainiui išlieka ne tie įpročiai, kuriuos žmogus tiesiog išmoko kartoti, o tie, kurie tampa jo gyvenimo būdo ir tapatybės dalimi“, – pabrėžia psichoterapeutė. Todėl norint pakeisti elgesį svarbu dirbti ne tik su veiksmais, bet ir su asmens vertybėmis bei prasme, kurią žmogus suteikia savo veiksmams.
Žinoti dar nereiškia daryti
Informacijos turėjimas ne visuomet lemia pokytį. „Žmogus gali puikiai suprasti, kad rūšiuoti atliekas, daugiau judėti ar sveikiau maitintis yra naudinga, tačiau to nedaryti ne todėl, kad jam trūksta informacijos. Dažnai šis žinojimas dar nėra tapęs jo vidiniu įsitikinimu ir gyvenimo dalimi“, – aiškina ji. Tai paaiškina, kodėl vieni žmonės lengviau įgyvendina sveikesnį gyvenimo būdą, o kiti – liks prie seno režimo nepaisant žinių gausos.
Tvarumas tampa kasdienių įpročių dalimi
Praktinis pavyzdys – rūšiavimas. Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė atkreipia dėmesį į prasmės vaidmenį: „Rūšiavimas dažnai atrodo kaip mažas ar menko poveikio veiksmas.
Tačiau tai neabejotinai yra vienas esmingiausių žmogaus įpročių – visos žiedinės ekonomikos grandinės pradžia. Kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė gali būti perdirbta ir panaudota dar kartą, o netinkamai – tapti papildoma našta aplinkai. Atrodo, kad tai vos viena pakuotė, o padariniai amžini. Kai žmogus supranta, kokį realų rezultatą kuria jo kasdieniai pasirinkimai, įprotį išlaikyti tampa gerokai lengviau“, – sako K.Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Ji taip pat pastebi: „Rūšiavimas labai greitai matosi ir tampa neatsiejamu įpročiu. Pradėjus namuose taikyti savo buities atliekų taisykles, jų žvėriškai pasigendama darbo aplinkoje, o jei jų pasigedimas nėra toleruojamas – tai iniciatyvos pradžia“, – sako ji. Paprastos priemonės – atskiros talpos plastikui, popieriui, stiklui ir baterijoms – gali reikšmingai sumažinti pasipriešinimą ir padėti įprotį palaikyti.
Kas skatina ilgalaikius pokyčius?
„Labai dažnai populiariojoje psichologijoje akcentuojama motyvacija, tačiau realiame gyvenime nemažai tvarių pokyčių prasideda būtent nuo diskomforto. Žmogus keičiasi tada, kai sena būsena tampa emociškai nebepakeliama arba kai nauja būsena tampa labai emociškai ar vertybiškai patraukli“, – teigia psichoterapeutė. Todėl svarbu ne vien nurodyti, ką daryti, bet ir kurti aiškią prasmę bei palankias sąlygas tęstinumui.
Galiausiai didžiausią įtaką turi pavyzdys: „Vaikystėje mes gauname, suaugę perduodame, ir perduodami vėl keičiame save. Tai tarsi nuolatinis mainų ratas“, – sako psichoterapeutė. Šeimos ir bendruomenės elgsena formuoja ateities įpročius – todėl pokyčio pradžia dažnai prasideda namuose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.