Mano sodybos pakraštyje pelynai dvidešimt metų augo kaip nepageidaujama piktžolė. Kiekvieną rudenį juos nupjaudavau ir išmesdavau, nė negalvodamas apie jokią jų vertę. Tačiau vienas atsitiktinis susitikimas su senu pažįstamu onkologu pakeitė mano požiūrį į šį paprastą augalą iš esmės.
Paslaptingoji piktžolė: onkologo žodžiai, pakeitę požiūrį
Eidami pro pelynų sąžalyną, onkologas stabtelėjo ir suintrigavo klausimu: „Ar žinai, ką su šituo daro laboratorijose?” Jo atsakymas atvėrė naują perspektyvą. Pasirodo, pelynuose yra medžiaga, vadinama artemisininu, pasaulyje gerai žinoma kaip efektyvus vaistas nuo maliarijos – už šį atradimą Kinijos mokslininkė Tu Youyou buvo apdovanota Nobelio premija.
Tačiau pastaraisiais metais mokslininkų dėmesys nukrypo kitur: kaip artemisininas veikia vėžio ląsteles. „Laboratorijose jis parodė poveikį maždaug šešiolikai skirtingų vėžio tipų,” – paaiškino onkologas. – „Tai apima plaučių, krūties, prostatos, net kai kurių leukemijos formų vėžį.”
Artemisininas ir vėžio ląstelės: kaip tai veikia?
Mechanizmas, kaip artemisininas gali veikti vėžio ląsteles, yra išties įdomus. Vėžio ląstelės, sparčiai dauginantis, kaupia didelius geležies kiekius. Artemisininas reaguoja su šia geležimi, sukurdamas junginius, kurie pažeidžia ir sunaikina vėžio ląstelę iš vidaus. Tai atrodo kaip perspektyvus, selektyvus poveikio būdas.
Nuo laboratorijos iki klinikos: ilgas ir atsargus kelias
Nepaisant įspūdingų laboratorinių rezultatų, onkologas iškart perspėjo: „Laboratorija – ne žmogus. Tai, kas veikia mėgintuvėlyje, nebūtinai veiks organizme.” Ir jis buvo visiškai teisus. Atstumas tarp laboratorinių atradimų ir sėkmingo klinikinio gydymo yra milžiniškas. Kol kas nėra žinoma optimali artemisinino dozė žmonėms, neaišku, kaip jis sąveikauja su kitais vaistais, ir trūksta ilgalaikių saugumo tyrimų.
Šiuo metu vyksta kelios I ir II fazės klinikinės studijos, kurių metu tyrėjai stengiasi išsiaiškinti, ar laboratorijų pažadai pasitvirtins realių pacientų atveju.
„Gali praeiti dešimt metų, kol turėsime aiškų atsakymą,” – pripažino onkologas, pabrėždamas mokslo proceso lėtumą ir kruopštumą.
Pelynų arbata: pagalbinė priemonė, bet ne stebuklas
Nors klinikinis patvirtinimas dar toli, kai kurie žmonės jau naudoja pelynų arbatą kaip papildomą priemonę. Onkologas paaiškino saugaus vartojimo ribas: „Vienas arbatinis šaukštelis džiovintų lapų 250 mililitrų verdančio vandens, užplikyta 10 minučių. Trumpi kursai – 5–10 dienų, paskui pertrauka.”
Labai svarbu atsiminti, ko niekada negalima daryti: nekeisti pelynų arbatos įprastu gydymu; negalvoti, kad tai stebuklas, kuris išgydys be gydytojų pagalbos; nevartoti nuolat be priežiūros. „Pelynai gali būti papildoma priemonė, bet niekada – pagrindinė,” – pabrėžė jis. – „Ir visada – tik pasitarus su savo gydytoju.”
Ateities perspektyvos ir mokslo kruopštumas
Pasaulyje vyksta daugybė klinikinių studijų, tiriančių artemisinino poveikį. Mokslininkai analizuoja, kaip jis veikia kartu su standartine chemoterapija – ar sustiprina efektą, ar sumažina šalutinius poveikius, ar padeda pacientams, kuriems įprasti vaistai jau nebepadeda. Kol kas rezultatai yra preliminarūs, tačiau faktas, kad rimti onkologijos centrai skiria tam didelius išteklius, liudija apie didelį potencialą.
„Medicina juda lėtai, bet kruopščiai,” – sakė onkologas. – „Geriau palaukti dešimt metų ir turėti patikimą atsakymą, nei skubėti ir apsirikti.”
Po šio pokalbio pelynų prie tvoros nebeišmetu. Džiovinu ir laikau juos – ne kaip vaistą, o kaip priminimą, kad gamta kartais slepia dalykus, kurių mes dar nesuprantame. Ir kad mokslas, nors lėtas, pamažu tuos dalykus atskleidžia. Ar pelynai taps vėžio gydymo dalimi? Galbūt. Bet vien tai, kad paprasta piktžolė domina geriausius pasaulio onkologus – jau savaime intriguojanti mintis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.