Daugelį metų mano pusryčiai prasidėdavo nuo dubenėlio avižų su pienu ir šaukšteliu cukraus. Tai atrodė kaip idealus, sveikas ir maistingas pasirinkimas, rekomenduojamas visiems. Tačiau po pokalbio su dietologe supratau, kad tai, kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam, ir net toks nekaltas patiekalas kaip avižinė košė gali slėpti paslėptas problemas.
Kodėl avižinė košė tinka ne visiems?
Po to, kai dietologė paklausė, kaip jaučiuosi po pusryčių ir ar esu sotus iki pietų, teko pripažinti, kad dažnai jau po poros valandų ieškau užkandžio, o kartais patiriu nemalonų pilvo diskomfortą. Specialistė paaiškino, kad avižos, nors ir turtingos angliavandenių bei skaidulų, puikiai tinkančios lengvai virškinantiems, kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar greitą alkio grįžimą.
Svarbu ir tai, kad avižose yra avenino – baltymo, kuris yra panašus į glitimą. Nors avižos oficialiai priskiriamos beglitiminiams produktams, kai kurie jautrūs asmenys gali reaguoti ir į aveniną. Tai nereiškia, kad avižos yra blogos, tiesiog pabrėžia būtinybę įsiklausyti į savo kūną ir stebėti, kaip jaučiamės po valgio.
Greitos ir pilnagrūdės: koks avižų skirtumas?
Antrasis dietologės klausimas buvo apie tai, kokias avižas naudoju ir kaip jas gaminu. Pasirodo, ne visos avižos yra vienodos. Greitai paruošiamos, smulkiai maltos avižos praranda didelę dalį maistinių medžiagų, greičiau pakelia cukraus kiekį kraujyje ir mažiau sotina. Priešingai, pilnagrūdės avižos išlaiko daugiau skaidulų, vitaminų ir mineralų, virškinamos lėčiau ir ilgiau suteikia sotumo jausmą.
Be to, dietologė rekomendavo avižas virti su vandeniu, o ne su pienu. Vandenyje virtos avižos yra lengviau virškinamos ir sukelia mažiau diskomforto tiems, kurie turi jautrią virškinimo sistemą.
Saldūs spąstai: priedų įtaka
Mano įprotis į košę dėti cukrų ir razinas pavertė maistingą patiekalą desertu. Rafinuotas cukrus ir džiovintos razinos, kuriose gausu natūralaus cukraus, staigiai pakelia glikemijos indeksą. Dietologė pasiūlė rinktis šviežias ar šaldytas uogas, saują riešutų ar sėklų, kurios suteiktų baltymų ir sveikųjų riebalų, o pridėtinio cukraus visiškai atsisakyti. Toks derinys ne tik ilgiau sotina, bet ir padeda išvengti staigių cukraus šuolių kraujyje.
Kada verta ieškoti alternatyvų?
- Žmonėms, turintiems celiakiją ar stiprų jautrumą glitimui – net sertifikuotos beglitiminės avižos dėl avenino gali sukelti nepageidaujamą reakciją.
- Tiems, kurių angliavandenių tolerancija sutrikusi, pavyzdžiui, sergantiems diabetu ar turintiems insulino rezistenciją – avižos gali per greitai padidinti cukraus kiekį kraujyje.
- Ir, žinoma, tiems, kurie tiesiog jaučia diskomfortą po avižų – pilvo pūtimą, skausmą ar greitą alkį – verta išbandyti alternatyvas, tokias kaip grikių košė, kiaušinių patiekalai ar jogurtas su uogomis.
Po šio pokalbio kardinaliai pakeičiau savo pusryčių įpročius. Dabar avižas renkuosi ne kasdien, o tik pilnagrūdes, verdu su vandeniu ir gardinu šviežiomis uogomis bei riešutais. Kitas dienas renkuosi kiaušinius su daržovėmis, siekiant didesnio baltymų kiekio ir ilgesnio sotumo. Svarbiausia – išmokau klausytis savo kūno. Jei po pusryčių jaučiuosi gerai ir sotus iki pietų, žinau, kad pasirinkau teisingai. Kartais geriausias mitybos patarimas yra ne aklai sekti madą, o tiesiog atkreipti dėmesį į savo savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.