Karščiavimas, silpnumas, kosulys ir apsunkintas kvėpavimas – tai tipiški plaučių uždegimo simptomai. Net ir pasveikus, ligos padariniai gali jaustis dar apie mėnesį: tęstinis kosulys, nuovargis ir sumažėjęs darbingumas vargina pacientus.
Plaučių uždegimo pavojus ir sepsio grėsmė
Gydytojas, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas įspėja, kad pneumokokų sukeltas plaučių uždegimas pasižymi itin sunkia eiga. Pneumokokas yra bakterija, kuri neapsistoja vien tik plaučiuose, bet gali prasiskverbti į kraują ir sukelti sepsį – gyvybei pavojingą būklę. Statistika rodo, kad kas ketvirtas sergantysis pneumokokiniu plaučių uždegimu susiduria ir su sepsiu.
Kas labiausiai rizikuoja?
Rizika susirgti plaučių uždegimu didėja nuo 50 metų amžiaus, o itin didelė tampa perkopus 65-erių ribą. Plaučių uždegimas yra infekcinė liga, kurią gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos, nors daugelis klaidingai mano, kad ja susergama tiesiog peršalus. Ši liga ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.
Imuniteto senėjimas ir lėtinės ligos: dviguba rizika
Su amžiumi vyksta natūralus imuniteto senėjimas – imuninės sistemos gynybinės funkcijos silpnėja: mažėja apsauginių ląstelių ir antikūnų gamyba, o imuninės atminties ląstelės nebeatlieka savo funkcijų. Dėl šių priežasčių vyresnių žmonių imuninė sistema sunkiau kovoja su pneumokoku, todėl liga pasireiškia sunkiau ir dažniau reikalauja hospitalizacijos.
Rizika taip pat smarkiai išauga jauniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar onkologinėmis ligomis. Jei vyresnio amžiaus žmogus papildomai serga lėtine liga, jo rizika susirgti plaučių uždegimu dar labiau padidėja.
Efektyviausia apsauga – skiepas
Efektyviausias būdas išvengti plaučių uždegimo – pasiskiepyti nuo pneumokoko, ypač konjuguota pneumokokine vakcina. Kaip aiškina S. Čaplinskas, po skiepijimo susidaro gleivinių antikūnai (imunoglobulinai A), kurie plaučiuose sunaikina pneumokoką dar prieš jam sukeliant ligą. Tai yra esminė konjuguotų vakcinų savybė.
Iki COVID-19 pandemijos Lietuvoje kasmet nuo plaučių uždegimo mirdavo apie 700 suaugusiųjų, o nuo gripo – 10–20. Profesorius S. Čaplinskas pabrėžia, kad šie skaičiai neatspindi gripo nepavojingumo, bet rodo, jog žmonės nuo gripo skiepijasi žymiai dažniau nei nuo pneumokokinės infekcijos. Nuo gripo skiepijamasi kasmet, o pasiskiepijus konjuguota pneumokokine vakcina, pakanka vieno skiepo visam laikui – svarbu to nepamiršti ir pasirūpinti savimi bei savo artimaisiais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.