Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje kiekvienam Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam pacientui yra užtikrinamas nepertraukiamas šeimos medicinos paslaugų teikimas. Tai reiškia, kad pagalbos galima kreiptis bet kuriuo metu – tiek įprastą darbo dieną, tiek savaitgalį, tiek po darbo valandų ar per šventes.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė pabrėžia: „Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad pacientas visada turi kur kreiptis nepaisant to, kada pagalbos prireikia – įprastą darbo dieną, savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes.“
Kur kreiptis pagalbos nedarbo metu?
Pacientus dažnai supainioja tai, kad ne visos poliklinikos ar šeimos medicinos centrai pagalbą nepertraukiamai teikia patys. Kai kurios gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams yra itin svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai įstaiga, prie kurios esate prisirašęs, nedirba.
Apie tai galite pasiteirauti savo šeimos gydytojo arba registratūros darbuotojų. Ši informacija taip pat privalo būti skelbiama gydymo įstaigų skelbimų lentose ir interneto svetainėse. Be to, patogus būdas sužinoti, kur kreiptis pagalbos po darbo valandų, yra ligonių kasų interneto svetainė, kurioje surinkta ir nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.
Poliklinikos ir šeimos medicinos centrai vis dažniau primena, jog po šeimos gydytojų darbo valandų budintys medikai teikia paslaugas ūmiai susirgus, atsižvelgiant į šeimos medicinos normą.
Kada kreiptis į budintį gydytoją, o kada – į šeimos?
Budintis gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę ir, esant poreikiui, kviečia greitosios medicinos pagalbos brigadą. Išrašai apie budinčio gydytojo suteiktas paslaugas persiunčiami į gydymo įstaigą, kurioje asmuo yra pasirinkęs savo šeimos gydytoją.
Tačiau dėl gydymo ir tyrimų kontrolės, planinio bei profilaktinio sveikatos tikrinimo gyventojų prašoma kreiptis į savo gydytoją jo darbo metu.
Į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, smarkiai pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo, atsiranda dusulys ir pan. Visuomet derėtų protingai įsivertinti situaciją, ar reikalinga pagalba negali palaukti poliklinikos darbo valandų. Pavyzdžiui, išsirašyti kasdienių vaistų galima iš anksto susiplanavus vizitą pas savo šeimos gydytoją. Tik tokiu būdu bus išvengta ilgų eilių ir budinčio gydytojo paslaugos bus suteiktos operatyviau tiems, kuriems jos būtinos.
Ligoninių skubiosios pagalbos skyrių perkrova: iki 30 proc. atvejų nėra skubūs
Ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai pastebi, jog atvykę pacientai neretai piktnaudžiauja ligoninės paslaugomis. Tai reiškia, kad kreipiamasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas. Dėl to priėmimo skyriuose susidaro eilės, nes pirmenybė visuomet teikiama tiems, kurių būklė yra sunkiausia.
Kai kuriose Lietuvos ligoninėse skaičiuojama, kad net apie 20-30 proc. atvejų į skubiosios pagalbos skyrius pacientai atvyksta, kai skubi pagalba nėra būtina, o nerimaujama tik dėl nežymių sveikatos sutrikimų.
O. Burokienė perspėja: „Ar pagalba yra būtina ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, negresia sunkių komplikacijų rizika, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti.“
Kada už gydytojo pagalbą gali tekti susimokėti?
Pacientui gali tekti susimokėti dviem atvejais:
- Jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos.
- Jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas. Tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje.
Svarbu žinoti, kad skubioji pagalba turi būti pacientui suteikta nedelsiant. Tačiau, jei pacientui reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.
Kada būtina vykti į ligoninės priėmimo skyrių ar kviesti greitąją?
Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.
VLK ir medikai ragina gyventojus gerai įvertinti, ar jiems reikalinga skubi pagalba. Prireikus skubios pagalbos nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112. Tai ypač aktualu patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.
Skubioji medicinos pagalba – tai pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus.
Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo. Be to, ji turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas yra prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Kaune, jo viešnagės Druskininkuose metu, nutikus nelaimei, jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią miesto polikliniką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.