Šiandieninė visuomenė susiduria su rimtomis sveikatos problemomis, kurias lemia vis mažėjantis žmonių fizinis aktyvumas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas akcentuoja, kad nerasti net 11 minučių per dieną fiziniam judėjimui yra sunkiai pateisinama, o šiuolaikinė visuomenė pasiekė atitolusią pavojingą ribą. Nors fizinio aktyvumo nauda yra plačiai žinoma, realybėje judėjimas sparčiai mažėja, ir tai atsiliepia žmonių sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Profesorius Emeljanovas kartu su medicinos studentu Matu Pileičiku Superpaskaitoje aptarė, ar fizinis aktyvumas yra tik mada, ar tai evoliuciškai žmogui būtinas poreikis. Atsakymas yra aiškus – judėjimas yra esminis žmogaus organizmo funkcionavimui ir gerovei. Tyrimų duomenys rodo, kad net minimalus fizinis aktyvumas gali žymiai pagerinti sveikatą ir sumažinti ankstyvos mirties, širdies ligų, vėžio ar demencijos rizikas.
Mitai apie žingsnių skaičių ir realūs moksliniai faktai
Viena populiariausių rekomendacijų yra kasdien nueiti 10 tūkstančių žingsnių. Tačiau, pasak prof. Emeljanovo, šis skaičius labiau susijęs su marketingu nei mokslu – jis kilo iš Japonijos reklamos kampanijos. Nors principas skatinti aktyvumą yra teisingas, moksliniai tyrimai rodo, jog nauda pasiekiama ir su maždaug 7 tūkstančiais žingsnių per dieną. Tokiu būdu galima sumažinti ankstyvos mirtingumo riziką beveik perpus.
Tačiau vaikščiojimas – tai tik viena iš fizinio aktyvumo formų. Reikia derinti jėgos, tempimo ir aerobinius pratimus, kurie palaiko visapusišką organizmo funkcionavimą ir sveikatą. Šis kompleksinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę, socialinę žmogaus savijautą.
Fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė
Fizinis aktyvumas yra neatskiriama visapusiškos sveikatos dalis. Medicinos studentas Matas Pileičikas pabrėžia, kad sveikata nėra tik ligų nebuvimas – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Tai reiškia ne tik fizinę būklę be skausmų, bet ir emociinę stabilumą, gerus tarpusavio santykius bei pasitenkinimą kasdienybe.
Tokiu požiūriu fizinis aktyvumas veikia nuotaiką, socialinį gyvenimą ir gebėjimą susikaupti, todėl jis yra funkcionali gyvenimo kokybės dalis, o ne tik papildomas pomėgis ar mada.
Valstybės vaidmuo ir pavojingos tendencijos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad valstybė remia sportą ir skatina kūno kultūrą, akcentuoja prof. Emeljanovas. Nepaisant to, realybėje padėtis neramina – Lietuvos jaunimo fizinis aktyvumas mažėja, ir šalyje stebimi žemesni aktyvumo rodikliai lyginant su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Japonijoje fizinis aktyvumas yra natūrali kasdienio gyvenimo dalis, o tai gerokai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės ir sveikatos.
Svarbu pabrėžti, kad raumenys ir organizmas reaguoja į judėjimo trūkumą itin greitai. Net keletą dienų nesportuojant jau prasideda raumenų masės nykimas, o tai gali sukelti rimtas pasekmes sveikatai, tarp jų – padidėjusią riziką susirgti širdies ligomis, insultu, infarktu ar net vėžiu.
Mitybos ir fizinio aktyvumo sąsajos
M. Pileičikas taip pat pažymi, kad fizinis aktyvumas negali būti atskirtas nuo tinkamos mitybos. Norint išlaikyti arba didinti raumenų masę, būtinas pakankamas baltymų suvartojimas. Nesportuojantiems žmonėms rekomenduojama suvartoti apie 1 gramą baltymų kilogramui kūno svorio, o aktyviai judantiems ši norma yra didesnė.
Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į augalinės mitybos iššūkius: augaliniai baltymai dažnai nėra pilnai vertingi, todėl vegetarams ir veganams rekomenduojama sąmoningai planuoti savo mitybą ar pasitarti su specialistais, kad užtikrintų reikiamą baltymų kiekį.
Fizinis neaktyvumas kaip globali pandemija
Pasaulinės sveikatos prognozės kelia nerimą: iki 2030 metų dėl fizinio neaktyvumo pasaulyje gali atsirasti apie 500 milijonų naujų ligų atvejų. Tai ne tik medicininė, bet ir ekonominė problema – gydymo išlaidos gali siekti šimtus milijardų dolerių.
Fizinis pasyvumas tiesiogiai susijęs ir su psichikos sveikatos sutrikimais, įskaitant nerimą bei depresiją. Judėjimas veikia ne tik kūną, bet ir emocinę būklę, todėl dabartiniai reikšmingi nejudrumo mastai yra viena iš svarbiausių šiuolaikinių visuomenės sveikatos problemų.
Kiek judėti? Rekomendacijos ir realybė
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams kasdien skirti bent 60 minučių fiziniam aktyvumui, o suaugusiesiems – ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę, kas sudaro vos keliasdešimt minučių per dieną. Svarbiausia yra nuoseklumas ir reguliarumas. Be bendro aerobinio judėjimo, rekomenduojama bent du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus, kurie padeda išlaikyti raumenų masę ir gerina bendrą savijautą.
Profesorius Emeljanovas ir studentas Pileičikas vieningai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas nėra trumpalaikis mados reiškinys – tai evoliuciškai susiformavęs žmogaus poreikis, kuris yra būtinas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Net nedideli, systematiški pokyčiai, kaip reguliarus judėjimas ir subalansuota mityba, gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.