Energetikos bendrovė „Enefit“ prognozuoja, kad rugsėjį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool” zonoje gali siekti apie 122 Eur/MWh. Rugpjūtį šis rodiklis buvo maždaug 80 Eur/MWh, tad numatomas augimas viršytų 50 proc. Tokie skaičiai kelia nerimą tiek verslui, tiek buitiniams vartotojams, tačiau svarbu suprasti, ką iš tikrųjų reiškia didmeninės kainos kilimas.
Ką tai reiškia vartotojams?
Didmeninė kaina nėra tiesiogiai lygi galutinei vartotojo sąskaitai. Galutinę kainą sudaro keli komponentai: tiekėjo marža, abonentinis mokestis, perdavimo ir skirstymo paslaugos, valstybės reguliuojamos dedamosios ir PVM. Tačiau vartotojai, pasirinkę dinaminį arba valandinį tarifą, kurių kaina tiesiogiai susieta su „Nord Pool” birža, pajus didžiausią ir greičiausią poveikį.
Konkrečiau: skirtumas tarp 80 ir 122 Eur/MWh yra 42 Eur/MWh, tai atitinka apie 0,042 Eur/kWh (4,2 euro cento už kilovatvalandę). Jei namų ūkio mėnesio suvartojimas siekia 200 kWh, apytikslis papildomas krūvis būtų ~8,4 Eur per mėnesį; 300 kWh vartojant – ~12,6 Eur. Tai tik orientaciniai skaičiavimai, nes tiekėjai gali laipsniškai perskaidyti augimą arba dalį kaštų kompensuoti per kitus tarifų komponentus.
Kas lemia kainų svyravimus?
Elektros kainas biržoje lemia daugybė veiksnių: dujų ir kitų žaliavų kainos, saulės, vėjo ir hidroenergetikos gamybos pokyčiai, tarptautinė paklausa, turimos perdavimo jungtys su kaimyninėmis šalimis bei geopolitinis kontekstas. Nord Pool yra regioninė elektros birža, kurioje formuojasi didmeninė kaina pagal pasiūlos ir paklausos santykį. Sezoniškumas – artėjantis ruduo ir žiema – taip pat didina kainodaros riziką, ypač jei mažėja vėjo arba hidrologinės sąlygos yra prastesnės nei įprastai.
Kaip vartotojai gali sumažinti poveikį?
Praktinės priemonės gali padėti sušvelninti sąskaitų šuolį. Pirma, verta peržiūrėti sutarties sąlygas: fiksuoto tarifo planas apsaugo nuo trumpalaikių rinkos šuolių, nors gali būti nepalankus, jei kainos vėliau kris.
Antra, taupyti energiją – naudoti efektyvesnius prietaisus, mažinti nereikalingą apšvietimą, planuoti skalbimą ir kaitinimą energetiškai efektyviu laiku. Trečia, verta pasidomėti namų energijos valdymo sistemos, protingų skaitiklių naudojimo galimybėmis ar saulės elektrinių įrengimu ilgesniam terminui.
Galiausiai, jei kyla finansinių sunkumų, rekomenduojama susisiekti su tiekėju ir domėtis socialinėmis lengvatomis ar atidedamomis mokėjimų schemomis. Valstybinės institucijos bei vartotojų teises ginančios organizacijos taip pat gali teikti aktualią informaciją ir pagalbą.
Apibendrinant: galimas didmeninės kainos šuolis signalizuoja didesnį spaudimą daliai vartotojų, ypač tų, kurių tarifai atviri rinkos svyravimams. Tačiau individualus poveikis priklausys nuo sutartinių sąlygų, vartojimo įpročių ir tiekėjo pasirinkimo.