Kardiologai visame pasaulyje pabrėžia ankstyvos širdies ligų diagnostikos ir prevencijos svarbą. Dažnai įspėjamieji simptomai ignoruojami arba painiojami su kitomis ligomis, o tai gali turėti fatališkų pasekmių. Gydytoja kardiologė I. Tamašauskienė ragina atkreipti ypatingą dėmesį į specifinius krūtinės skausmus, kurie gali signalizuoti apie klastingą širdies ligą.
Atpažinkite angininį skausmą: kada sunerimti?
Angininiai skausmai, atsirandantys dėl širdies ir kraujagyslių aterosklerotinių pakitimų, dažniausiai yra trumpalaikiai – trunkantys kelias ar keliolika minučių. Jie pasireiškia fizinio krūvio metu ir nurimsta pailsėjus. Ramybės būsenoje žmogus gali jaustis puikiai, tačiau dirbant buities darbus ar patiriant didesnę fizinę apkrovą, gali atsirasti spaudimas, gniaužimas ar sunkumas už krūtinkaulio arba šalia jo.
Nemalonūs pojūčiai iš krūtinės srities neretai plinta į kairę ranką, nugarą ar apatinį žandikaulį. Rečiau šiuos skausmus lydi dusulys, širdies ritmo sutrikimai ar net sąmonės netekimas. Svarbu žinoti, kad angininiai skausmai dažniausiai trunka mažiau nei 10 minučių. Jei skausmas užtrunka 20 minučių ir ilgiau, tai jau gali reikšti nestabilią krūtinės anginą arba besivystantį miokardo infarktą. Tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti pagalbą.
Krūtinės anginos stabilumas ir priežastys
Krūtinės angina laikoma stabilia, kai jos požymiai – priepuolių dažnis, trukmė ir intensyvumas – nesikeičia ir nereikia didinti vaistų dozių. Tačiau, jei anginos simptomai dažnėja, priepuoliai ilgėja, pasireiškia nuėjus vis mažesnį atstumą arba kartojasi naktimis, tai rodo nestabilią ligos formą ir skubaus kreipimosi į gydytoją būtinybę.
Pagrindinė krūtinės anginos priežastis yra širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Angininiai skausmai paprastai pasireiškia, kai aterosklerozinė plokštelė susiaurina vienos ar kelių vainikinių arterijų spindį daugiau kaip 70 procentų. Tai sutrikdo širdies raumens aprūpinimą deguonimi ir padidina jo poreikį.
Kitos galimos krūtinės anginos priežastys gali būti aortos vožtuvo patologija, širdies raumens ligos, arterinė hipertenzija, kraujagyslių spazmai, mažakraujystė, smulkių širdies kraujagyslių pažeidimai sergant diabetu, rūkymas ir padidėjęs kraujospūdis.
Prevencija ir rizikos veiksnių kontrolė
Kardiologė I. Tamašauskienė pabrėžia, kad sergamumas krūtinės angina didėja su amžiumi abiejų lyčių atstovams, o anksčiau suserga tie, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Gera žinia ta, kad daugelį šių veiksnių galima kontroliuoti. Mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, mažinti antsvorį, vengti streso ir laikytis gydytojų rekomendacijų sergant cukriniu diabetu – visa tai padeda išvengti krūtinės anginos. Nustatyta, kad daugiau nei 70 procentų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis lemia būtent šie kontroliuojami rizikos veiksniai.
Sveika mityba yra vienas svarbiausių aspektų siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Atsisakius rūkyti, suvaldžius padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, pacientų mirštamumas dėl išeminės širdies ligos sumažėja net dviem trečdaliais. Tačiau šiuos pokyčius reikia daryti kuo anksčiau, dar prieš pasireiškiant ligos simptomams.
Kodėl į gydytojus kreipiamasi per vėlai?
Nepaisant vykdomų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų, kardiologė I. Tamašauskienė pastebi, kad pacientai dažnai kreipiasi per vėlai. Ligai prasidėjus, trumpalaikiai skausmai pasireiškia tik esant didesniam fiziniam krūviui ar emocinei įtampai, o vėliau atlėgsta. Dėl to žmonės neskuba ieškoti medicininės pagalbos. Dar viena problema – ligai pasireiškiant netipiniais simptomais, tokiais kaip skrandžio skausmai, pykinimas, vėmimas, dusulys ar bendras silpnumas. Tuomet pacientai net neįtaria turintys širdies ir kraujagyslių problemų.
Užkirsti kelią ligai galima profilaktiškai lankantis pas šeimos gydytoją, atliekant kraujo tyrimus ir vadovaujantis širdies bei kraujagyslių ligų prevencinės programos nuorodomis. Pagal ją, vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 64 metų, turintiems rizikos veiksnių (pvz., sergant metaboliniu sindromu ar cukriniu diabetu), kasmet atliekami reikalingi diagnostiniai tyrimai. Esant poreikiui, gydytojas kardiologas paskiria medikamentus, siekdamas stabilizuoti būklę ir išvengti komplikacijų.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Gydytoja I. Tamašauskienė pažymi, kad pacientai dažnai kreipiasi tik tada, kai pastebi, jog nebegali atlikti įprasto fizinio darbo, sumažėja jų darbingumas, buities darbai tampa per sunkūs, sunku vaikščioti ar lipti laiptais.
„Siekdami užkirsti kelią ligos progresavimui, sugrąžinti pacientą į normalų gyvenimo ritmą ir apsaugoti jį nuo miokardo infarkto ar mirties, pirmiausia įvertiname visus paciento nusiskundimus, mat jie leidžia įtarti skausmą sukeliančias priežastis, taip pat vertiname rizikos veiksnius ir gretutines ligas. Toliau atliekame tokius tyrimus kaip elektrokardiogramos užrašymas ramybės būsenoje ir jos registravimas minant stacionarų dviratį gydytojo kabinete, biocheminiai tyrimai ir širdies echoskopija. Esant poreikiui, tyrimų gali būti atliekama ir daugiau“, – aiškina kardiologė.
Sergantiesiems išemine širdies liga ir nustačius krūtinės anginą gali būti taikomas intervencinis gydymo būdas – perkutaninė koronarinė intervencija arba chirurginė operacija. Po gydymo pacientų gyvenimo kokybė žymiai pagerėja, išnyksta krūtinės skausmai, jie jaučiasi stipresni ir fiziškai aktyvesni. Tačiau geriausi gydymo rezultatai užtikrinami tik tuomet, kai kartu pakeičiami ir gyvenimo būdo įpročiai.
Širdies sveikata – kasdienis rūpestis
„Rūpintis širdimi reikia kasdien, todėl sveikai gyvendami ir vengdami žalingų įpročių mažiname nutukimo, aukšto cholesterolio bei padidėjusio arterinio kraujo spaudimo riziką dar ankstyvame amžiuje iki ligai išsivystant. Ankstyva rizikos veiksnių korekcija ir laiku paskirtas gydymas pagerina prognozę, klinikines baigtis, lemia ilgesnę gyvenimo trukmę bei geresnę jo kokybę“, – apibendrina kardiologė I. Tamašauskienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.