Nuolatinė psichikos sutrikimų krizė tarp vaikų ir paauglių: ką turime keisti skubiai?

Psichikos sveikatos sutrikimų skaičius tarp vaikų ir paauglių Lietuvoje išlieka stabiliai aukštas ir nemažėja, kelia nerimą ekspertams bei visuomenei. Higienos instituto duomenys rodo, kad apie 75 procentus visų gyvenimo metu diagnozuojamų psichikos sutrikimų sudaro diagnozės, prasidedančios iki 24 metų amžiaus. Tai reiškia, kad vaikystė ir paauglystė yra nepaprastai svarbus laikotarpis, kuomet laiku suteikta emocinė ir medicininė pagalba gali gerokai pakeisti žmogaus likimą ir gyvenimo kokybę.

Įvairiais projektais bei psichikos sveikatos paslaugų plėtra rūpinamasi jau ne vienerius metus, tačiau pastarieji dešimtmečiai rodo, jog situacija beveik nesikeičia. Nors 2020 metais buvo užfiksuotas tam tikras psichikos sutrikimų registruotų atvejų sumažėjimas, ekspertai tai paaiškina pandemijos sąlygota pagalbos prieinamumo sumažėjimu, o po to – atsigavimu į priešpandeminį lygį. Tai signalizuoja, kad iš tikrųjų simptomų daugėja ir sunkumų su psichikos sveikata sprendimas turi tapti prioritetu visose visuomenės srityse.

Mokyklos vaidmuo ir emocinė aplinka

Mokyklos yra vienos iš svarbiausių vietų, kuriose formuojasi vaikų ir jaunimo psichologinė gerovė. Tačiau Lietuvoje tik apie 58 procentai mokinių jaučiasi gerai, o beveik trečdalis patiria patyčias, kurios neabejotinai prisideda prie emocinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pabrėžia, kad mokyklos funkcija yra ne vien išmokyti akademinių žinių, bet ir būti psichologinės pagalbos bei saugumo erdve, kurioje mokytojo ir mokinio ryšys yra ypatingai reikšmingas saugumo ir emocinės sveikatos užtikrinimui.

Vilniaus universiteto tyrimai atskleidžia liūdną tendenciją – paauglių psichologinė savijauta mažėja, o nerimas bei vienišumas didėja. Šios problemos ypač ryškios tarp merginų, todėl kyla didžiulis iššūkis specialistams, tėvams ir mokykloms veikti koordinuotai ir efektyviai.

Psichikos sveikatos pagalbos prieinamumo sunkumai

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis paauglių su sunkumais psichikos srityje lieka neišgirsti arba nepakankamai aprūpinti.

Nors hospitalizuojamų jaunuolių dalis siekia 8–9 procentus, dalis jų net nesulaukia tęstinės pagalbos po gydymo, o tik apie trečdalis įgyja reikiamą palaikomąjį ambulatorinį gydymą. Tai sukuria apleistų jaunų žmonių ratą, kuriems grįžimas į emocinę pusiausvyrą ir kasdienybę tampa dar sudėtingesnis.

Lietuvos moksleivių atstovai pabrėžia, jog jaunimui reikalinga ne sudėtinga sistema, o prieinama ir patikima pagalba, kuri prasideda nuo žmogaus, pasiruošusio išklausyti ir suprasti. Taip pat skaitmeniniai įrenginiai ir socialinės medijos kelia papildomų grėsmių – probleminis interneto vartojimas siejamas su didesne depresijos ir nerimo rizika, o patyčių mastas Lietuvoje vis dar išlieka vienas didžiausių Europoje.

Prevencijos ir pagalbos stiprinimas

Visgi yra ir teigiamų žingsnių, kurie skirti sustiprinti psichikos sveikatos prevenciją ir pagalbą. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras įgyvendina įvairias programas, tokias kaip „Planet Youth“ ir „Paguodos skrynelė“, kurios remiasi duomenimis ir nukreiptos į gyvenimo įgūdžių ugdymą bei emocinę paramą grupėse. Tokios iniciatyvos skatina sveikesnę jaunimo aplinką ir didina jų galimybę rasti pagalbą laiku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plečia paslaugų spektrą: diegiama multidimensinė šeimos terapija, stiprinamos paramos priemonės šeimoms, jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms. Be to, siekiama, kad vaikai ir paaugliai, patyrę sunkumus, galėtų sėkmingai grįžti į mokyklą arba darbo rinką, taip mažinant socialinę atskirtį ir emocionalinį naštą.

Tėvų vaidmuo ir ankstyvoji pagalba

Taip pat svarbi vienas iš pagrindinių veiksnių – tėvystės kokybė. Higienos instituto iniciatyvos „Neįtikėtini metai“ ir „Augame žaisdami“ padeda daugiau nei dviem tūkstančiams šeimų gerinti vaikų emocinį atsparumą nuo pat ankstyvo amžiaus. Ši programa moko tėvus pažinti vaikų jausmus ir bendrauti taip, kad sustiprintų vaiko pasitikėjimą savimi ir aplinka.

Todėl, norint sumažinti psichikos sutrikimų skaičių, būtina ne tik teikti pagalbą, bet ir stiprinti socialinę, emocinę bei prevencinę infrastruktūrą, kuri veiktų kuo anksčiau ir efektyviau.

Psichikos sveikatos krizės signalai tarp vaikų ir paauglių yra aiškūs ir ragina visuomenę, mokyklas, sveikatos institucijas ir šeimas veikti kaip viena komanda. Juk mūsų jaunimo emocinė gerovė yra ne tik individo, bet ir visos valstybės ateitis.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 19 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *