Kardiologė Julija Jurgaitytė pabrėžia, kad cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, gyvybiškai svarbi kiekvienai organizmo ląstelei. Vis dėlto, jo koncentracija kraujyje neturėtų viršyti nustatytų normų, mat per dideli cholesterolio rodikliai yra tiesus kelias į aterosklerozę. Tai būklė, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalinės nuosėdos, o tai ilgainiui sukelia rimtas širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip insultas ar miokardo infarktas.
„Pagrindinis tikslas, nustačius padidintą cholesterolio koncentraciją, – sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), arba taip vadinamo blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje. Kartais tai pavyksta padaryti nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, koregavus mitybą ar pasirinkus sveikesnį gyvenimo būdą, tačiau dažniausiai neišsiverčiama be vaistų“, – teigia gydytoja J. Jurgaitytė, primindama apie padidėjusio cholesterolio keliamą grėsmę.
Ne visas cholesterolis kenkia: gerasis ir blogasis
Nors cholesterolis dažnai siejamas su ligomis, jis yra būtinas daugybei organizmo funkcijų: lytinių ir antinksčių žievės hormonų gamybai, ląstelių statybai, vitamino D apykaitai, virškinimo procesui ir tinkamai smegenų veiklai. Apie 75 proc. kraujyje esančio cholesterolio pagamina pats organizmas kepenyse, o likusią dalį gauname su gyvūninės kilmės maistu. Cholesterolio padidėjimą gali lemti ir genetiniai veiksniai ar riebalų apykaitos sutrikimai.
Kardiologė J. Jurgaitytė paaiškina, kad cholesterolis skirstomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“. „Blogasis, arba MTL cholesterolis, kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, sudarydamas aterosklerozines plokšteles ir didindamas insulto, širdies kraujagyslių pakitimų, infarkto riziką.“ Tuo tarpu didelio tankio lipoproteinų, arba DTL, cholesterolis vadinamas geruoju. Jis padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį – surenka jį iš kraujagyslių ir perneša į kepenis, iš kurių vėliau pašalinamas per žarnyną. Kuo didesnė DTL koncentracija kraujyje, tuo geriau, nes jis saugo kraujagysles nuo aterosklerozės.
Kodėl profilaktiniai tyrimai – tai investicija į sveikatą?
Gydytoja J. Jurgaitytė ragina neignoruoti profilaktinių kraujo tyrimų, kurie yra vienintelis būdas tiksliai nustatyti cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Anot jos, kraujo tyrimai – tai investicija į sveikatą, nes laiku pastebėjus pakitimus, juos daug lengviau koreguoti.
„Žinant, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet vis dar nusineša bene daugiausiai gyvybių šalyje, abejoti, ar reikia koreguoti cholesterolio koncentraciją, nėra atsakinga. Juo labiau, yra įrodyta, kad sumažinus cholesterolio koncentraciją bent 1 mmol/l, galima apie 20 proc. sumažinti riziką ateityje susirgti širdies ar kraujagyslių ligomis“, – akcentuoja kardiologė.
Gyvenimo būdo korekcija: mityba ir įpročiai
Pirmasis žingsnis siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį – gyvenimo būdo keitimas: svorio kontrolė, žalingų įpročių (rūkymo, per didelio alkoholio vartojimo) atsisakymas ir mitybos korekcija. Kardiologė pataria valgyti daugiau baltymų, daržovių, vaisių, augalinių skaidulų turinčio maisto ir gerti daug vandens. Svarbu vengti gazuotų gėrimų, gyvūninės kilmės riebalų, riebių pieno produktų, majonezo, juos keičiant augaliniais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.
Vis dėlto, griežta dieta cholesterolio rodiklius gali sumažinti tik 5–10 proc., ko dažniausiai nepakanka. J. Jurgaitytė paneigia populiarų mitą: „Dažnai pacientai, kuriems nustatoma padidėjusi cholesterolio koncentracija, pradeda valgyti daug česnakų, neva jie mažina cholesterolį. Česnakas, be abejo, labai naudingas sveikatai, tačiau pagrįstų mokslinių duomenų apie jo teigiamą poveikį mažinant cholesterolio koncentraciją, deja, nėra.“
Kai mitybos nepakanka: medikamentinis gydymas
Kai kuriais atvejais MTL cholesterolio padidėjimo priežastis gali būti genetinė, susijusi su aktyvia jo sinteze kepenyse. Tokiais atvejais mitybos korekcija ar kitos nemedikamentinės priemonės gali nepadėti, ir neišvengiamai tenka skirti vaistų. Vaistai parenkami atsižvelgiant ne tik į cholesterolio koncentraciją, bet ir į kitus paciento turimus rizikos veiksnius.
Daugeliui žmonių, turinčių padidėjusią cholesterolio koncentraciją, diagnozuojama ir arterinė hipertenzija. Jiems dažnai skiriamos politabletės, kurių sudėtyje yra ne tik cholesterolį mažinančių statinų, bet ir kraujospūdį koreguojančių antihipertenzinių vaistų. Pacientai labiau linkę vartoti politabletes, nes tai patogiau ir mažina baimę dėl galimo šalutinio poveikio.
„Statinai efektyviai mažina MTL cholesterolio sintezę kepenyse, be to, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, truputį padidina gerojo cholesterolio kiekį. Šie medikamentai yra viena iš kompleksinių vaistų grupių, galinti sumažinti riziką susirgti aterosklerozės sukeltais padariniais – insultu, miokardo infarktu“, – aiškina J. Jurgaitytė. Veiksmingiausiu statinu laikomas rozuvastatinas, kuris įeina ir į politablečių sudėtį. Gydytojos patirtis rodo, kad jį paskyrus rodikliai ženkliai pagerėja, o nepageidaujamų poveikių nepastebima.
Kitas svarbus vaistas – ezetimibas, kuris slopina cholesterolio įsiurbimą į kraujotaką iš plonosios žarnos. Jis mažina blogąjį cholesterolį silpniau nei statinai, todėl siūloma jį vartoti kaip statinų poveikį stiprinantį preparatą arba skirti pacientams, netoleruojantiems statinų. Taip pat gali būti skiriamos maisto papildų kategorijos alternatyvos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys (dideliomis terapinėmis dozėmis) ir fibratai, kurie gali padidinti gerojo cholesterolio kiekį 2–20 proc. ir sumažinti blogojo iki 10 proc., nors kartais neturi jam jokio poveikio.
Kardiologės teigimu, svarbu pacientams paaiškinti apie šių vaistų naudą ir numatomus rezultatus. Kad būtų pastebėtas teigiamas efektas, gydymą reikia tęsti bent 2–3 mėnesius. Tai minimalus laikas, po kurio galima daryti išvadas apie gydymo veiksmingumą ir koreguoti jį, jei reikia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.