Vis daugiau žmonių visame pasaulyje renkasi atsisakyti mėsos – vieni dėl etinių priežasčių, kiti siekia pagerinti savo sveikatą, o dar kai kurie tiesiog mėgaujasi augalinės mitybos privalumais. Tačiau kas iš tiesų vyksta su organizmu, kai nusprendžiama pakeisti mėsą augaliniu maistu? Ar energijos kiekis tikrai padidėja, o oda pradeda švytėti? Į šiuos klausimus atsako mitybos ekspertas Mantas Liekis.
Fiziologiniai pokyčiai: ko tikėtis?
Pasak eksperto, visiškas mėsos atsisakymas nėra vienareikšmiškai naudingas, o norint pajusti teigiamus pokyčius reikia įvertinti, kaip atrodė ankstesnė mityba ir kuo mėsa buvo pakeista. Žmonėms, kurie anksčiau vartojo daug perdirbtų, riebių mėsos produktų, atsisakius jų gali ženkliai sumažėti sočiųjų riebalų ir „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje. Tačiau tiems, kurie mėsa valgė saikingai ir rinkosi kokybiškus jos šaltinius, pokyčių kraujo rodikliuose gali tiesiog nebūti.
Kada pasimato realūs pokyčiai?
Dažniausiai teigiamus pokyčius juntame per pirmą mėnesį po mėsos atsisakymo, ypač jei į racioną įtraukiama daugiau skaidulinių medžiagų, kurios gerina virškinimą. Po kelių savaičių galima pastebėti lengvumo pojūtį, geresnę odos būklę ir žarnyno mikrofloros stabilizaciją, kuri pilnai susiformuoja po 2-3 mėnesių. Tačiau svarbu, kad augalinė mityba būtų suplanuota atsakingai – kitaip gali atsirasti vitaminų ir mineralų trūkumų, dėl kurių nukentės energija ir bendras savijautos lygis.
Maistingųjų medžiagų trūkumai – dažniausia mėsos atsisakymo problema
Mėsa tiekia organizmui gyvybiškai svarbias medžiagas, kurių dauguma augaliniame maiste yra mažiau pasisavinamos arba jų visai nėra. Sunkiausiai augalinėje mityboje pakeičiami yra vitaminas B12, hemo geležis, cinkas, kreatinas ir karnozinas. Neretai vegetarams ir ypač veganams pasireiškia nuovargis bei sumažėjusi ištvermė, ypač fizinio krūvio metu, dėl sumažėjusio kreatino kiekio.
Ar įmanoma gyventi be mėsos ir jaustis gerai?
Subalansuota augalinė mityba yra įmanoma ir gali būti naudinga sveikatai, ypač jei racionas papildomas žuvimi, pieno produktais ir kiaušiniais. Veganams be papildomų maisto papildų dažnai nepavyksta pasiekti visų būtinų maistinių medžiagų, taigi būtina vartoti B12 ir dažnai – vitaminą D bei omega-3 riebalų rūgštis iš mikroalgių. Be to, būtinas kruopštus geležies ir cinko vartojimo planavimas.
Kam augalinė mityba gali kelti pavojų?
Mitybos ekspertas pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla vaikams, nėščiosioms, žindančioms moterims bei sportininkams, jei jie pereina prie augalinės mitybos be profesionalios priežiūros. Tokios grupės žmonių organizmui reikalingi papildomi mikroelementai ir vitaminai, kurių trūkumas gali neigiamai paveikti augimą, vaisiaus raidą ir fizinę ištvermę.
Atsisakius mėsos svarbu ne tik valgyti įvairiai ir subalansuotai, bet ir sekti savo organizmo rodiklius, nes tik tokiu būdu bus galima išvengti trūkumų ir gerinti sveikatą. „Augalinė mityba suteikia daugiau antioksidantų, padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje, gerina ištvermę ir mažina raumenų uždegimą. Tačiau per mažai baltymų ar mikroelementų turinti mityba gali sukelti nuovargį, koncentracijos sutrikimus ir silpnumą“, – pabrėžia M. Liekis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.