Šokiruojantis tyrimas atskleidė: lietuviai e. cigaretes renkasi ne dėl noro mesti rūkyti, o dėl netikėtų priežasčių

Naujausias tyrimas griauna ilgai gyvavusius mitus apie elektroninių cigarečių (e. cigarečių) ir kaitinamojo tabako gaminių (KTG) vartojimą Lietuvoje. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad šie produktai padeda atsisakyti tradicinių cigarečių, atlikta apklausa atskleidė visiškai kitokias tendencijas. Paaiškėjo, kad tikrosios vartojimo priežastys yra kur kas kompleksiškesnės, o poveikis sveikatai kelia rimtą susirūpinimą.

Lietuvių e. cigarečių vartojimo įpročiai: statistika stebina

Vasario–balandžio mėnesiais atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 1009 Lietuvos gyventojai (18–64 metų), per pastaruosius metus bent kartą rūkę e. cigaretes ar kaitinamuosius tabako gaminius, rezultatai atskleidė įdomią statistiką. Apie trečdaliui (28 proc.) apklaustųjų pavyko visiškai nustoti rūkyti įprastas cigaretes, o penktadalis sumažino surūkomų cigarečių skaičių. Vis dėlto, 40 proc. vartotojų tradicinių cigarečių skaičiaus sumažinti nepavyko, kas kelia klausimų dėl e. cigarečių, kaip metimo priemonės, efektyvumo.

Maždaug pusė e. cigarečių ir kiek daugiau nei pusė KTG vartotojų nurodė per pastaruosius metus mėginę apskritai mesti rūkyti. Be to, 9 proc. elektroninių cigarečių ir 6 proc. kaitinamojo tabako gaminių vartotojų teigė, kad nors ir nebandė, tačiau norėtų atsisakyti šių produktų.

Kodėl lietuviai renkasi e. cigaretes? Priežastys stebina

LSMU tyrėja Justina Vaitkevičiūtė pabrėžia, kad naujausi gaminiai – e. cigaretės ir kaitinamasis tabakas – yra ypač populiarūs tarp 18–24 metų amžiaus grupės. Tačiau pagrindinės priežastys, lėmusios šių produktų pasirinkimą, nėra susijusios su noru mesti rūkyti ar tikėjimu, kad jie mažiau kenksmingi.

„Domėjomės, kokios buvo pagrindinės priežastys, lėmusios pasirinkimą rūkyti elektronines cigaretes arba kaitinamuosius tabako gaminius. Nurodytos dvi pagrindinės priežastys – draugų, kolegų, artimųjų pavyzdys, kurie naudoja šiuos gaminius, bei galimybės įsigyti įvairių skonių ir kvapų gaminius”, – sakė J.

Vaitkevičiūtė. Ji atkreipė dėmesį, kad siekis mesti rūkyti atsidūrė tik penktoje vietoje, o nuomonė, jog tai mažiau kenksmingas produktas – net septintoje. Tai rodo, jog socialinis veiksnys ir patrauklūs skoniai yra kur kas svarbesni vartotojų pasirinkimui.

Didžioji dalis (93 proc.) vartotojų rinkosi skystį su įvairiais skoniais, o 86 proc. – su nikotinu, nepaisant to, kad rinkoje yra ir nikotino neturinčių alternatyvų. Tai patvirtina skonių ir kvapų svarbą. Nerimą kelia ir tai, kad 64 proc. e. cigarečių ar KTG vartotojų per pastaruosius metus rūkė ir įprastas cigaretes, o kone kas trečias naudojo visus tris tabako produktų tipus.

Grėsmė sveikatai ir pagalbos trūkumas

Mokslininkams didelį nerimą kelia ir tai, kad 46 proc. apklaustųjų e. cigaretes bei KTG rūkė uždarose namų patalpose. Nors šių produktų aerozoliuose cheminių junginių koncentracijos gali būti mažesnės nei įprastų cigarečių dūmuose, juose vis tiek yra didelis kiekis toksinių medžiagų, tokių kaip aldehidai ir sunkieji metalai. Garinimo metu į aplinką išskirtos medžiagos yra susijusios su padidėjusia širdies ir plaučių ligų rizika, ypač pavojingos vaikų, kūdikių ir nėščiųjų sveikatai.

LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas kritikuja, jog Lietuva ilgai delsia kurdama efektyvią sistemą, kuri padėtų tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms atsisakyti žalingo įpročio. „Berods, tik nuo kitų metų pradės veikti nacionalinė metimo rūkyti linija, tai yra namų darbai, kuriuos Lietuva pakankamai vangiai daugybę metų darė ir šios priemonės galėtų būti veiksmingos”, – teigė M. Štelemėkas.

Instituo vadovas taip pat pabrėžė, kad viena veiksmingiausių priemonių mažinant rūkančiųjų skaičių būtų priimti draudimą, kad tabako gaminiai nebūtų rodomi ir būtų apsunkintas jų įsigijimas. „Kadangi naujoviški tabako gaminiai tokie kaip e. cigaretės ir kaitinamasis tabakas prilyginami tabako gaminiams, jie turėtų patekti po tuo pačiu reglamentavimu, kad jų negalima būtų tiesiog rodyti parduodant, reikėtų prašyti, tai būtų paveiku jauniems žmonėms“, – pridūrė M. Štelemėkas.

Tyrimas atliktas vykdant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą „Lietuvos gyventojų elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartojimo paplitimo ir vartojimo įpročių tyrimas“.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 39 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *