Klimato kaita nėra tik visiškai naujas gamtos reiškinys – ji tiesiogiai veikia mūsų aplinką, o kartu ir žmogaus sveikatą. Vienas iš svarbiausių šios problemos aspektų yra vabzdžių ir erkių populiacijos pokyčiai, kurie verčia sunerimti dėl ligų, kurias jie platina, plitimo gresmės. Lietuva, kaip ir daug kitų šalių, jau jaučia klimato kaitos įtaką šių skraidančių ir ne tik kenkėjų aktyvumui ir paplitimui.
Vabzdžiai ir erkės yra ypač jautrūs aplinkos pokyčiams – temperatūros, drėgmės, kritulių ir vėjo svyravimams, o klimato šiltėjimas pagreitina jų vystymosi ciklus. Dėl šios priežasties dėmesio verta dėti ne tik į vabzdžių gausėjimą, bet ir ligų, kurias jie platina, išplitimą naujose teritorijose. Pavyzdžiui, Lietuvoje pastebimas pavasario sezonų ilgėjimas ir žiemų trumpėjimas, o tai tiesiogiai sąlygoja padidėjusį erkių aktyvumą ir jų sezonų pailgėjimą.
Dengės karštligės grėsmė – beveik pusei pasaulio gyventojų
Tarp uodų platinamų ligų, kurių paplitimas pastaraisiais metais auga, viena iš labiausiai pavojingų yra dengės karštligė. Ši ūmi virusinė liga, kurią dažniausiai platina Aedes aegypti rūšies uodai, sukelia įvairius simptomus – nuo lengvo pykinimo ir bėrimų iki sunkesnių iškilimų ir net mirties atvejų. Įdomu tai, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų sergamumas dengės karštlige išaugo net trisdešimt kartų ir kasmet pasaulyje fiksuojama nuo 50 iki 390 milijonų atvejų.
Dengės karštligė yra endeminė daugiau nei šimtui dviem aštuonioms pasaulio šalims, daugiausia Rytų ir Pietryčių Azijoje, tačiau vis dažniau atvejų registruojama ir Europoje, ypač tose vietose, kur įsigalėję Aedes albopictus uodai. Pavyzdžiui, 2010 m. dengės atvejai buvo užfiksuoti Prancūzijoje ir Kroatijoje, o 2012 m. Madeiroje (Portugalijoje) įvyko protrūkis, kuriuo susirgo daugiau nei 2000 žmonių.
Klimato kaita ir erkių plitimas Lietuvoje
Lietuvoje klimato pokyčiai taip pat jaučiami per erkių gausos augimą ir jos aktyvumo trukmės pailgėjimą. Erkės platina tiek erkinį encefalitą, tiek Laimo ligą – pavojingas užkrečiamąsias ligas, kurios gali turėti rimtų sveikatos pasekmių. Įkandimas dažnai lieka nepastebėtas, o savalaikė prevencija bei gydymas yra ypač svarbūs ligų komplikacijų išvengimui.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nors dauguma ligonių išgyja patyrę tik lengvus simptomus, nedidelė dalis gali susirgti sunkiomis formomis, kurios gali baigtis ir negalia ar net mirtimi. Todėl labai svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo erkių ir uodų įgėlimų, ypač keliaujant į endemines zonas.
Prevencijos svarba keliautojams
Skiepų nuo dengės karštligės šiuo metu nėra, todėl pagrindinė apsauga yra tinkamos asmeninės priemonės. Specialistai rekomenduoja vengti kelionių į dengės karštligės paveiktas vietoves, ypač po lietingo sezono. Jei kelionė yra būtina, būtina naudoti repelentus, dėvėti ilgus drabužius, gerai užsidengiančius kūną, bei patalpose naudoti uodų ir erkių tinklus arba kondicionierius, kurie sumažina vabzdžių patekimą.
Be to, labai svarbu stebėti savo savijautą – jei per 3–14 dienų po kelionės pasirodo karščiavimas, bėrimai, pykinimas ar kiti simptomai, nedelskite kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti sunkių pasekmių ir komplikacijų.
Klimato kaita ir jos poveikis vabzdžių ir erkių populiacijoms yra aiškus signalas, kad reikia skirti daugiau dėmesio šių ligų prevencijai bei visuomenės informavimui. Tik bendromis pastangomis galima užkirsti kelią ligų plitimui ir apsaugoti sveikatą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.