Po didžiųjų metų švenčių, tokių kaip Velykos, daugelis mėgaujasi gausiu stalu ir gausybe skanėstų. Tačiau šventiniam periodui pasibaigus, neretai susiduriama su problema: ką daryti su likusiu maistu? Gydytojai ir vaistininkai vieningai perspėja – netinkamai laikomi šventiniai likučiai gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Kaip pastebi vaistininkas Rimvydas Bakas, po šventinių savaitgalių žmonės dažniau kreipiasi dėl pykinimo, pilvo skausmo, viduriavimo ar bendro silpnumo. Dažniausiai tai susiję su sunkiai virškinamu, riebiu maistu ir patiekalais, kurie per ilgai stovėjo kambario temperatūroje arba buvo netinkamai laikomi šaldytuve.
Kaip saugiai laikyti šventinius likučius?
Viena iš opiausių problemų – virti kiaušiniai. Nors Velykų margučiai yra stalo puošmena, vaistininkas R. Bakas perspėja, kad kambario temperatūroje juos reikėtų laikyti ne ilgiau kaip 2 valandas. Geriausia margučius laikyti šaldytuve – tuomet jų tinkamumo vartoti laikas pailgėja iki 7 dienų. Vis dėlto, jau po 2–3 dienų prieš valgant verta įvertinti, ar jų kvapas ir išvaizda nepakitę. „Velykų margučiai, kurie dažnai ilgiau pastovi kambario temperatūroje, turėtų likti stalo puošmena, o ne maistas. Net jei nulupus jie atrodo normaliai ir nekvepia sugedusiu maistu, bakterijos jau gali būti pradėjusios daugintis“, – perspėja jis.
Ta pati taisyklė galioja ir kitoms populiarioms šventinėms vaišėms: mišraines, mėsos gaminius ir įvairias užtepėles kambario temperatūroje rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip 2 valandas. Šiuos produktus geriausia kuo greičiau dėti į šaldytuvą, o ant stalo patiekti mažesnėmis porcijomis, vengiant ilgalaikio stovėjimo šiltoje aplinkoje. Šaldytuve mišraines ir mėsos gaminius patariama suvartoti per 2 dienas. Ypač atidžiai reikėtų elgtis su užtepėlėmis, kurių sudėtyje yra žuvies ar jūros gėrybių – net šaldytuve jos turėtų būti suvartotos per parą, o kambario temperatūroje neturėtų užsibūti ilgiau nei valandą.
Bakterijų dauginimosi pavojai ir sąlygos
Vaistininko R. Bako teigimu, po švenčių ilgiau kambario temperatūroje laikomas maistas sparčiau tampa nesaugus vartoti. Pagrindinė priežastis – aukštesnė temperatūra nei šaldytuve. Tokios bakterijos kaip salmonelės ar Escherichia coli sparčiai dauginasi esant aukštesnei nei +5 °C temperatūrai, todėl šiltesnėje aplinkoje laikomas maistas gali greitai sugesti, net jei vizualiai atrodo normaliai.
Riziką dar labiau padidina ir kiti veiksniai: šventinių susibūrimų metu patiekalai dažnai liečiami bendrais įrankiais, rankomis, kartais tie patys įrankiai naudojami keliems dubenims ar patiekalams. Net ir nedideli bakterijų kiekiai tokiomis sąlygomis gali greitai padidėti. Mėsos patiekalai, mišrainės su majonezu, žuvis ir jūros gėrybės yra ypač palanki terpė bakterijoms daugintis, nes juose gausu drėgmės ir baltymų, todėl jie itin jautrūs netinkamam laikymui.
Ne mažiau svarbus veiksnys – temperatūros svyravimai. Kai patiekalai kelis kartus ištraukiami iš šaldytuvo, vėl atšyla, vėl atvėsinami ar pašildomi, jie patenka į vadinamąją rizikos zoną, kurioje bakterijoms daugintis ypač palanku.
Ne tik galiojimo data: atpažinkite sugedusį maistą
Sprendžiant, ar maisto likučiai dar tinkami vartoti, vien nepasibaigusio galiojimo nepakanka. Vaistininkas pataria vadovautis paprasta taisykle: įvertinti kvapą, skonį, išvaizdą ir tekstūrą. Jei maistas kvepia rūgščiai, pelėsiu ar kitaip neįprastai, jo geriau nebevalgyti. Atsargumas ypač svarbus kalbant apie žuvį ar mišraines su majonezu. Jokiu būdu nereikėtų vartoti produktų, kuriuose matyti bent menkiausias pelėsio pėdsakas. Jei mėsa tapo pilkšva ar žalsva, pieno produktai pagelto, majonezas patamsėjo, o pats maistas tapo gleivėtas, lipnus ar neįprastos tekstūros, jį reikėtų nedelsiant išmesti.
Virtus kiaušinius geriausia laikyti šaldytuve su lukštu – taip jie geriau apsaugomi nuo bakterijų ir drėgmės praradimo. Mišraines su majonezu, keptą ar virtą mėsą rekomenduojama laikyti sandariose talpose, pasirūpinant, kad vienas patiekalas nesiliestų su kitu.
Viena dažniausių klaidų – greitai gendančius produktus laikyti šaldytuvo durelėse. Ten temperatūra svyruoja labiausiai, todėl saugiausia tokius produktus dėti į žemiausią šaldytuvo lentyną, kur ji yra pastoviausia ir žemiausia. Kita dažna klaida – karštą maistą dėti tiesiai į šaldytuvą arba laikyti dideliuose induose, kuriuose jis ilgai išlieka šiltas. Taip pat žmonės neretai maišo skirtingus patiekalus viename inde, jų neuždengia ar neatskiria nuo kitų produktų. Visa tai didina užterštumo riziką.
Nuo skrandžio apsunkimo iki apsinuodijimo: kada kreiptis į medikus?
Suvalgius nesaugaus maisto gali pasireikšti tiek paprasto nevirškinimo, tiek rimtesnio apsinuodijimo požymiai. Dažniausi simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, spazminis pilvo skausmas ir apetito stoka. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti karščiavimas, vangumas, galvos svaigimas ir dehidratacija, kurią lydi sausos lūpos ar sumažėjęs šlapinimasis.
„Lengvesniais atvejais dažniausiai pakanka stebėti savijautą ir atkurti skysčių pusiausvyrą. Reikėtų dažnai ir mažais gurkšniais gerti skysčius, vengti alkoholio, kofeino bei daug cukraus turinčių gėrimų. Viduriavimą stabdantys preparatai apsinuodijimo maistu atvejais nerekomenduojami, nes gali trukdyti organizmui pašalinti toksinus“, – pastebi vaistininkas.
Kai pykinimas ar vėmimas aprimsta, galima pradėti valgyti lengvai virškinamą maistą – ryžius, duoną ar virtą liesą vištieną. Jei apsinuodijimą lydi karščiavimas, gali būti vartojami temperatūrą mažinantys preparatai, pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis tuomet, kai atsiranda stiprus ar nuolatinis vėmimas, aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose ar vėmime, ryškūs dehidratacijos požymiai, silpnumas ar galvos svaigimas. Šiais atvejais būtina nedelsiant ieškoti profesionalios medicininės pagalbos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.