Normaliomis sąlygomis ramybės būsenoje žmogaus širdis sumuša nuo 60 iki 100 kartų per minutę. Bet koks nuokrypis nuo šios normos – tiek pagreitėjęs pulsas (tachikardija), tiek sulėtėjęs (bradikardija) – yra laikomas ritmo sutrikimu. Gydytoja kardiologė M. Kanaukė, besispecializavusi Vokietijos klinikose, pabrėžia, kad dažnai pacientai nejaučia jokių simptomų, nors organizme formuojasi gyvybei pavojingos būklės.
Prieširdžių virpėjimas – tylusis insulto šauklys
Pats dažniausias širdies ritmo sutrikimas yra prieširdžių virpėjimas. Esant šiai būklei, kraujas užsistovi kairiajame prieširdyje, todėl pradeda formuotis trombai. Šie krešuliai gali bet kada pajudėti kraujagyslėmis ir sukelti organų embolijas ar net išeminį insultą. „Ketvirtadalio atvejų, kai jauno amžiaus – iki 40 metų – pacientą, ištinka insultas, priežastis yra būtent laiku nediagnozuotas prieširdžių virpėjimas“, – teigia kardiologė.
Aritmijų priežastys: nuo mitybos iki žalingų įpročių
M. Kanaukė išskiria, kad tachikardija ar permušimai (ekstrasistolės) dažnai atsiranda dėl elektrolitų disbalanso, kai žmogus intensyviai sportuoja ar keičia mitybą. Tačiau priežastys gali būti ir kur kas gilesnės: skydliaukės hormonų perteklius, širdies raumens uždegimas (miokarditas), persirgtas infarktas ar net COVID-19 infekcija.
Gydytoja pabrėžia, kad vertinant riziką būtina atsižvelgti į gyvenimo būdą: „Besaikis alkoholio, kofeino ir nikotino vartojimas taip pat gali būti aritmijos priežastys, o neseniai atliktos klinikinės studijos metu įrodyta, kad piktybinius širdies ritmo sutrikimus gali sukelti ir ilgalaikis marihuanos bei kitų narkotinių preparatų vartojimas“.
Simptomai, kurių negalima painioti su panika
Dalis pacientų pagreitėjusį širdies ritmą klaidingai laiko panikos atakomis ir bando jas malšinti raminamaisiais vaistais, užuot kreipęsi į specialistus. Kardiologė pataria sunerimti pajutus silpnumą, galvos svaigimą, dusulį ar staiga sumažėjus fizinio krūvio tolerancijai. Ypatingo dėmesio reikalauja supraventrikulinė tachikardija, kai atrodo, jog širdis tuoj „iššoks“ iš krūtinės, o plakimas juntamas kakle ar galvoje.
Šiuolaikinė diagnostika ir gydymo sėkmė
Net 90 proc. atvejų kardiologai diagnozę gali nuspėti vos pasikalbėję su pacientu. Tiksliam patvirtinimui naudojama elektrokardiograma arba Holterio monitoravimas, kai parą ar dvi specialus prietaisas fiksuoja kiekvieną širdies dūžį. Gydytoja drąsina, kad diagnozė nėra nuosprendis – šiuolaikiniai medikamentai ar instrumentinės procedūros leidžia pacientams sugrįžti į aktyvų ritmą.
„Laiku diagnozavus širdies ritmo sutrikimus, pritaikius specialų gydymą ir sureguliavus širdies ritmą pacientas gali gyventi pilnavertį gyvenimą“, – reziumuoja M. Kanaukė, primindama maratono bėgiko pavyzdį, kuris po širdies procedūros sėkmingai tęsia sportinę karjerą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.