Mokslininkai vis dažniau atskleidžia, kad net tokie veiksniai kaip gimimo mėnuo gali turėti įtakos mūsų sveikatai ir polinkiui į tam tikras ligas. Naujas, itin reikšmingas tyrimas, atliktas Kardifo universitete, Velse, Jungtinėje Karalystėje, parodė netikėtą, tačiau potencialiai svarbų ryšį: kūdikiai, gimę rudenį ir žiemą, gali turėti didesnę riziką vėliau gyvenime susirgti depresija, palyginti su gimusiais šiltesniais metų mėnesiais.
Kodėl rudens ir žiemos kūdikiai rizikuoja labiau?
Pagrindinė šio reiškinio priežastis, anot tyrėjų, slypi motinos organizmo fiziologiniuose pokyčiuose nėštumo metu. Tyrimas atskleidė, kad moterys, gimdžiusios vėlyvą rudenį ar žiemą, savo seilėse turėjo pastebimai aukštesnį vadinamojo „streso hormono“ kortizolio lygį. Šis atradimas yra esminis, nes jau seniai žinoma, kad pernelyg didelis kortizolio kiekis besilaukiančios moters organizme gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi ir padidinti riziką, jog vėliau gyvenime vaikas susidurs su įvairiomis psichinėmis ligomis, įskaitant depresiją.
Išsamus tyrimas: sezoniškumo poveikis ir kortizolis
Kardifo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas yra pirmasis, kuriame nuodugniai nagrinėtas sezoniškumo poveikis motinos kortizolio lygiui vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Tai pabrėžia jo inovatyvumą ir svarbą tolesniems medicinos ir psichologijos tyrimams.
Tyrėjų komanda, kuriai vadovavo profesorė Samantha Garay, detaliai išanalizavo 316 Pietų Velse gyvenančių moterų duomenis. Iš kiekvienos dalyvės nėštumo metu buvo nuosekliai imami seilių mėginiai, siekiant nustatyti kortizolio koncentraciją. Be to, moterys pildė išsamius klausimynus, kuriais buvo vertinamas jų depresijos ir nerimo lygis, suteikiant platesnį kontekstą fiziologiniams duomenims.
Statistika, kuri priverčia susimąstyti
Konkretūs tyrimo rezultatai iliustruoja aiškų skirtumą: moterys, kurios gimdė rudenį ir žiemą, turėjo net 20 procentų daugiau kortizolio seilėse prieš pat gimdymą, lyginant su toms, kurios gimdė pavasarį ir vasarą. Vidutiniškai, pavasarį ir vasarą gimdžiusių moterų kortizolio lygis buvo mažesnis 0,05-0,06 mikrogramo decilitrui.
Šie skaičiai, nors ir atrodo maži, biocheminiame kontekste yra pakankamai reikšmingi, kad galėtų turėti ilgalaikių pasekmių kūdikio sveikatai.
Ką reiškia šie atradimai?
Šie atradimai atveria naujas perspektyvas suprantant psichikos sveikatos rizikos veiksnius ir galimus prevencijos būdus. Nors gimimo mėnuo yra nekintamas faktorius, žinojimas apie galimą sezoniškumo poveikį motinos hormonų lygiui gali paskatinti tolesnius tyrimus, pavyzdžiui, kaip aplinkos veiksniai (saulės šviesa, temperatūra, mityba) įtakoja kortizolio lygį nėštumo metu. Tai leistų ateityje ieškoti būdų, kaip sumažinti riziką kūdikiams, gimusiems „rizikingesniais“ mėnesiais, užtikrinant geresnę psichikos sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.