Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. eliminuoti hepatitą C kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą visame pasaulyje. Lietuva prisijungia prie šios iniciatyvos, siekdama sustabdyti klastingą ligą, kuri kasmet sukelia šimtus naujų kepenų vėžio atvejų. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, maždaug 40 proc. iš 240 kasmet nustatomų kepenų vėžio atvejų Lietuvoje yra susiję su hepatito C infekcija. Pasiekti šį tikslą Lietuvoje – ambicinga, bet pasiekiama, teigia šeimos gydytojai.
Nemokama hepatito C patikra: kam skirta ir kodėl svarbu?
Lietuvoje startuoja nauja nemokama hepatito C patikros programa, skirta anksti aptikti virusą, kol jis dar nesukėlė negrįžtamų kepenų pažeidimų. Ilgą laiką ieškota veiksmingų būdų, kaip identifikuoti užsikrėtusius ir to nežinančius asmenis. Kadangi šeimos gydytojai yra pagrindinis žmonių kontaktas su sveikatos sistema, būtent pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose nuspręsta vykdyti šio viruso patikrą.
Nemokamai pasitikrinti kartą per gyvenimą galės visi Lietuvos gyventojai, gimę 1945–1994 m. Ši amžiaus grupė pasirinkta dėl didesnės rizikos užsikrėsti hepatito C virusu medicininių intervencijų, ypač kraujo ir plazmos perpylimo bei kosmetologinių procedūrų metu, atliktų iki 1994 m. Nuo 1994 metų įdiegtas kraujo ir plazmos patikrinimas visiškai panaikino šį viruso platinimo kelią medicinos įstaigose.
Be to, kasmet greitąjį antikūnų prieš hepatito C virusą tyrimą galės atlikti rizikos grupės asmenys, neatsižvelgiant į amžių ir lytį. Tai apima tuos, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, kartą pabandę ar nuolat vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, ŽIV infekcija užsikrėtę žmonės ir pacientai, gydomi priklausomybės ligų klinikose.
Nobelio premija už hepatito C atradimą
Hepatito C viruso atradimas yra medicinos istorijos triumfas. Už šį proveržį, leidžiantį geriau suprasti ir kovoti su liga, buvo paskirti Nobelio medicinos premijos laureatai. Tai pabrėžia šio viruso svarbą globalioje sveikatos apsaugos sistemoje.
Programos įgyvendinimas ir priežiūra
Poreikį įdiegti hepatito C patikrą šalyje, kaip vieną iš svarbiausių priemonių siekiant PSO tikslo iki 2030 m. išnaikinti virusą, dar prieš keletą metų iškėlė gastroenterologų, infekcinių ligų ir šeimos gydytojų organizacijos. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta patikra pagaliau sudaro sąlygas pasiekti šį didelį tikslą, tačiau sėkmingam įgyvendinimui reikalinga efektyvi priežiūra.
Todėl šeimos gydytojų, gastroenterologų ir infekcinių ligų gydytojų draugijų atstovai susibūrė į visuomeninę stebėjimo grupę, į kurią pakviesti dalyvauti ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos atstovai. Ši grupė sieks, kad šeimos gydytojams būtų teikiama metodinė informacija dėl patikros organizavimo ir stebėjimo, vertins rezultatus ir lygins juos pagal šalies regionus, užtikrindama patikros tolygumą visoje Lietuvoje.
Svarbiausia, kad žmonės, kuriems nustatomas hepatitas C, laiku patektų pas gastroenterologus ar infekcinių ligų gydytojus, kurie jiems skirs reikalingą antivirusinį gydymą. Visuomeninė stebėjimo grupė prisidės prie būdų, kaip užtikrinti greitesnes konsultacijas dėl hepatito C išsityrusiems pacientams.
Kodėl svarbu tikrintis, nors ligos ir nejaučiame?
Valstybės skiriamos lėšos ligų prevencijai dažnai lieka neišnaudotos – daugelis gyventojų, girdėję apie nemokamas patikras, vis tiek nesilanko pas gydytojus. Tačiau, anot šeimos gydytojų, didžioji visuomenės dalis yra edukuota, informuota ir atsakinga. Per trisdešimt šeimos gydytojo institucijos gyvavimo metų tapo įprasta, kad kone kiekvienas pilietis žino savo gydytoją, apsilanko ir pasitikrinti sveikatą dėl ligų prevencijos, o pats paciento ir gydytojo kontaktas kasmet tik gerėja.
„Todėl tikiu, kad šeimos gydytojams, informavus savo pacientus apie galimybę pasitikrinti dėl hepatito C, žmonės nepraleis progos pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata,“ – teigia gydytojas.
Hepatito C nauda labai paprasta ir be galo svarbi – tai šansas išgyventi arba gyventi ilgiau. Laiku nustačius hepatitą C ir jį išgydžius, nelieka vietos kepenų cirozei ir kepenų vėžiui – mirtinoms ligoms, kurias tiesiogiai sukelia šis virusas. Beje, tik žinodami, kad jį turite, galite pasirūpinti, kad virusu neužkrėstumėte namiškių.
Hepatito C diagnozės iššūkiai
Pagrindiniu iššūkiu, kalbant apie šios ligos prevenciją, diagnozavimą ir gydymą, lieka diagnozė. Lietuvoje iki šiol nebuvo atliekamas tyrimas dėl hepatito C profilaktiniu tikslu – jis būdavo skiriamas tik tiems, kurių sveikata jau keldavo įtarimų.
Ypač svarbu suvokti, kad iki 1994 m. sveikatos priežiūros sistemoje nebuvo naudojamos vienkartinės priemonės. Tad visi, iki tų metų patyrę bet kokias intervencijas – skiepo dūrį, apsilankę pas odontologą, turėję kokią nors operaciją – teoriškai gali būti užsikrėtę hepatito C virusu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų duomenimis, tokių žmonių gali būti iki 2 proc. Lietuvos populiacijos.
„Jokia diagnozė nėra gėdinga. Žmogų, sulaukusį teigiamo greitojo antikūnų testo rezultato, reikia nuraminti – ši liga yra išgydoma,“ – pabrėžia šeimos gydytojas. Su šeimos gydytojo siuntimu pacientas „žaliuoju koridoriumi“ vyksta pas gastroenterologą ar infekcinių ligų gydytoją, kuris, atlikus papildomus tyrimus, paskiria gydymą. Kuo anksčiau pacientas pasitikrina ir sužino, kad savyje turi hepatito C virusą ir pradeda gydymą, tuo mažesnė viruso sukeltų komplikacijų rizika, o gyvenimo kokybė – geresnė.
Tyli ligos eiga ir simptomai
Kai kurie žmonės dešimtmečius tyliai, be simptomų nešioja šį virusą dėl imuninės sistemos subtilybių. „COVID-19 pandemija parodė, kokie skirtingi esame, kai pusė tos pačios šeimos susirgdavo, o likę ne,“ – sako gydytojas. Visgi svarbu pabrėžti, kad trečdaliui žmonių per laiką šis virusas sukelia kepenų pažeidimus ir mirtinas ligas, tad tai tik laiko klausimas.
Hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas – hepatitas – gali būti ūmus ir lėtinis. Daugumai pacientų (daugiau nei 80 proc.) ūmi hepatito C infekcija būna besimptomė. Apie 20 proc. suserga ūminiu geltiniu hepatitu. 60–70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu niekuo nesiskundžia ir nejaučia ligos simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Patys simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7–8 savaitėms po užsikrėtimo.
Jie yra nespecifiniai, todėl simptomus dažnai sunku atskirti nuo kitų ligų. Pacientą vargina didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešiniojo šono ar sąnarių skausmai. Užsikrėtus hepatito C virusu, 15–45 proc. pacientų pasveiksta savaime per šešis mėnesius, tačiau apie 50–85 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu hepatitu C.
Neatidėliokite – pasitikrinkite dabar!
Todėl labai raginame visus, nė karto gyvenime nesityrusius, gimusius 1945–1994 m. ar esančius rizikos grupėse, jau šiandien paskambinti savo šeimos gydytojui ir užsiregistruoti greitajam antikūnų prieš šį virusą tyrimui. Jūsų gyvybė ir artimųjų saugumas – jūsų rankose.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.