Lietuvoje fiksuojamas nerimą keliantis augimas: alkoholinė kepenų liga kasmet pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Pernai ši liga lėmė 346 mirtis, sudarydama daugiau nei pusę visų tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirčių. Profesorius habil. dr. Julius Kalibatas šias tendencijas sieja su pandemijos sukeltu stresu ir izoliacija, kuri daugelį privedė prie alkoholio. Taip pat bendras alkoholio suvartojimas šalyje auga – pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,1 litro absoliutaus alkoholio, t. y. 0,7 litro daugiau nei 2020 metais.
Alkoholis – „universalus nuodas“: nuo kepenų suriebėjimo iki cirozės
Profesorius J. Kalibatas pabrėžia, kad alkoholis yra „universalus nuodas“. Nors kepenys turi fermentines sistemas jam metabolizuoti, jų gebėjimai nėra begaliniai. Viršijus tam tikrą kiekį, kepenys nepajėgia suskaidyti toksiškų junginių. Tarpinis alkoholio metabolizmo produktas – acetaldehidas – itin pavojingas, galintis pažeisti įvairias organizmo sistemas. Alkoholinės kepenų ligos vystymasis skirstomas į tris stadijas:
- **Alkoholinis kepenų suriebėjimas:** riebalų kaupimasis kepenyse.
- **Alkoholinis hepatitas:** uždegiminiai procesai.
- **Alkoholinė kepenų cirozė:** galutinė, dažnai negrįžtama stadija, kai žuvusių ląstelių vietoje susidaro mazgai, sutrikdantys kraujotaką ir tulžies nutekėjimą.
Mirtinos komplikacijos: nukraujavimas ar kepenų koma
Sutrikusi kepenų kraujo apytaka cirozės atveju sukelia sunkių pasekmių. Plečiasi stemplės ir tiesiosios žarnos venos, didėja spaudimas, tad išauga venų plyšimo pavojus. „Alkoholine kepenų ciroze sergantis žmogus gali mirti dėl nukraujavimo. Plyšus stemplės venoms, prasideda kraujavimas iš skrandžio, žmogus springsta savo krauju“, – aiškina J. Kalibatas.
Kita mirtina komplikacija – kepenų koma. Pažeidus kepenis, sutrinka detoksikacinė funkcija, blokuojama smegenų veikla, o tai pažeidžia gyvybinius širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo centrus. Abiem atvejais baigtis gali būti fatališka.
Moteris liga pakerta greičiau, bet grįžti į sveikatą galima
Profesorius J. Kalibatas pastebi, kad moterų fermentinės sistemos, atsakingos už alkoholio metabolizmą, yra tris kartus silpnesnės.
Dėl to moterims alkoholinė kepenų liga iki cirozės gali išsivystyti vos per dvejus metus, o vyrams šis procesas dažnai trunka 10–15 metų.
Svarbu tai, kad ankstyvose ligos stadijose (riebalinės hepatozės ar kepenų uždegimo metu) nutraukus alkoholio vartojimą, kepenys gali visiškai atsistatyti. Tačiau išsivysčius alkoholio kepenų cirozei, padaryta žala yra negrįžtama.
Apsinuodijimas alkoholiu: kada kreiptis pagalbos?
Be lėtinių kepenų ligų, Lietuvoje kasmet registruojamos ir mirtys dėl atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu – pernai jų buvo 139. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė išskiria tris pagrindines apsinuodijančiųjų grupes: nuolat alkoholį vartojančius asmenis, per šventes padauginusius žmones ir nepilnamečius.
Gydytoja pabrėžia, kad apsinuodijimo rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip valgymo įpročiai, vartojimo „stažas“, esamos ligos. Moterys apsinuodija lengviau. Svarbu žinoti, kad apsinuodijimo rizika nepriklauso nuo alkoholio rūšies ar jo maišymo – viską lemia bendras suvartotas kiekis.
Į medikus būtina kreiptis, jei pasireiškia šie simptomai:
- Nutraukus ilgalaikį alkoholio vartojimą, atsiranda nekontroliuojamas nerimas, baimė, haliucinacijos ar traukulių priepuoliai.
- Nuolatinis pykinimas ir vėmimas (daugiau nei 5–6 kartus per dieną), viduriavimas ir intensyvūs pilvo skausmai.
- Odos pageltimas.
- Staigus, nesustabdomas vėmimas, sąmonės praradimas, kai asmens neįmanoma pažadinti.
G. Mikulevičienė atkreipia dėmesį, kad „lašelinės“ alkoholio negydo – kepenys alkoholį skaido pačios. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus ir kreiptis profesionalios pagalbos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.