B vitaminai – tai aštuoni vandenyje tirpūs vitaminai, gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmo veiklai. Kaip teigia šeimos gydytoja Viktorija Eigirdienė, šie vitaminai itin svarbūs ne tik dėl bendro savo veikimo, bet ir dėl kiekvieno iš jų atskirų funkcijų.
„Veikdami kartu B grupės vitaminai užtikrina tinkamą centrinės nervų sistemos veiklą ir stiprina imunitetą, o kiekvienas iš jų dėl skirtingų priežasčių svarbus sklandžiam organizmo sistemų ir organų darbui“, – pasakoja V. Eigirdienė.
Kiekvienas B vitaminas – gyvybiškai svarbus
Kiekvienas B grupės vitaminas atlieka unikalias, tačiau tarpusavyje susijusias funkcijas:
- B1 (tiaminas): Padeda maistą paversti energija, užtikrina ląstelių funkcionalumą, tinkamą visų kūno audinių veiklą ir dalyvauja neurotransmiterių sintezėje.
- B2 (riboflavinas): Atsakingas už normalų vystymosi ir augimo procesą, reprodukciją, gerą odos būklę ir bendrą savijautą.
- B3 (niacinas): Padeda sumažinti „blogojo“ ir padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat apsaugo kasą – vieną svarbiausių virškinimo sistemos organų – nuo pažeidimų.
- B5 (pantoteno rūgštis): Padeda sintetinti antistresinius hormonus, palaiko sklandžią protinę veiklą, skatina odos atsinaujinimo procesus ir žaizdų gijimą.
- B6 (piridoksinas): Dalyvauja aminorūgščių – medžiagų, reikalingų tinkamai smegenų veiklai ir informacijos perdavimui tarp nervinių ląstelių – gamyboje. Be to, šis vitaminas padeda didinti atsparumą infekcijoms ir palaiko normalią hormonų gamybą bei reguliuoja jų aktyvumą.
- B7 (biotinas): Dar vadinamas grožio vitaminu, nes yra svarbus odos, nagų ir plaukų sveikatai užtikrinti. Taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir nėštumo metu užtikrina tinkamą vaisiaus vystymąsi.
- B9 (folio rūgštis): Būtina naujų ląstelių ir DNR gamybai, normaliai smegenų funkcijai palaikyti, stabiliai protinei ir emocinei sveikatai užtikrinti. Vartojant iki nėštumo ir jo metu, sumažėja apsigimimų bei komplikacijų rizika.
- B12 (kobalaminas): Padeda apsaugoti nervines ląsteles ir užtikrina jų regeneraciją, taip pat palaiko raudonųjų kraujo kūnelių, kurie aprūpina organizmą deguonimi, gamybą.
Vitaminų trūkumo priežastys ir pavojingos pasekmės
B vitaminų trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl nepakankamo jų pasisavinimo su maistu, ką gali lemti nesubalansuota mityba, atliktos skrandžio bei žarnyno operacijos, alkoholio vartojimas ar tam tikri vaistai, blokuojantys šių medžiagų įsisavinimą.
„Galima išskirti ne tik dažniausias B vitaminų trūkumo priežastis, bet ir žmonių grupes, kurioms jis pasireiškia. Tai – paaugliai, kuriems suaktyvėjusi mielino (nervines skaidulas gaubiančio dangalo, užtikrinančio nervinių impulsų perdavimą) sintezė, sergantieji cukriniu diabetu ir vartojantieji alkoholį. Taip pat vegetarai, veganai, vyresnio amžiaus žmonės bei vartojantieji metotreksatą, trimetoprimą, antiepilepsinius ar kitus vaistus. Be to, nėščiosioms ir maitinančioms kūdikius dažnai trūksta joms itin svarbaus vitamino B9“, – aiškina V. Eigirdienė.
Anot šeimos gydytojos, organizme atsiradus B vitaminų stokai pasireiškia bendro pobūdžio negalavimai: lėtinis nuovargis, dažnas pulsas, alpimas, nervingumas, jautrumas, sumažėjęs lytinis potraukis, viduriavimas, dermatitas, galūnių tirpimas bei jų skausmas, širdies nepakankamumas ir kiti.
„Ilgalaikis šios vitaminų grupės trūkumas gali sukelti centrinės, periferinės ir simpatinės nervų sistemos sutrikimus, neuropatiją, lėtinį širdies nepakankamumą, megaloblastinę anemiją, demenciją ar net mirtį. Taip pat reikėtų išskirti ilgiau nei 3 mėnesius trunkantį B12 vitamino trūkumą, kuris gali sukelti negrįžtamus degeneracinius centrinės nervų sistemos pažeidimus“, – įspėja V. Eigirdienė.
Kaip papildyti B vitaminų atsargas?
Šeimos gydytoja akcentuoja, kad B grupės vitaminų atsargas organizme reikėtų pasitikrinti reguliariai arba nedelsiant, jeigu pasireiškia jų trūkumui priskiriami simptomai, nes tai padės išvengti gresiančių rimtų pasekmių.
„Svarbu ne tik reguliariai tikrinti B vitaminų kiekį, bet ir kiekvieną dieną jų gauti su maistu vartojant tam tikrus produktus, nes daugelis šios grupės vitaminų nekaupiami organizme. Todėl patariama į racioną įtraukti viso grūdo miltus, lęšius, mėsą, riešutus, pieną, kiaušinius, žuvį, lapines ir ankštines daržoves, bulves, pomidorus, grybus bei šakniavaisius“, – aiškina V. Eigirdienė.
Verta atkreipti dėmesį, kad vitaminas B3 organizmas gamina medžiagų apykaitos metu, o vitamino B12 galima gauti tik vartojant mėsos produktus.
Gydytoja priduria, kad B grupės vitaminų galima gauti vartojant ir maisto papildus, tačiau tai būtina daryti tinkamai, pirmiausia pasikonsultavus su šeimos gydytoju, nes jų perdozavimas gali sukelti bėrimą, niežulį, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, galvos, pilvo skausmus ir kitus nepageidaujamus šalutinius poveikius.
Nepamirškite, kad visi aštuoni B grupės vitaminai itin svarbūs žmogaus sveikatai ir gerai savijautai, todėl būtina užtikrinti reikiamą jų kiekį organizme.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.