Kardiologas Robertas Pranevičius perspėja, kad širdies ir kraujagyslių ligos gali tykoti net ir tada, kai nejaučiame jokių simptomų. Šiuo metu žinias Graco medicinos universitete gilinantis gydytojas apžvelgia pagrindines priežastis, lemiančias nerimą keliančią statistiką Lietuvoje, ir pabrėžia, kad daugelio problemų būtų galima išvengti, laiku taikant prevencines priemones.
Mitos, kurie klaidina: kada pradėti rūpintis širdimi?
Klaidingi įsitikinimai apie širdies sveikatą vis dar yra plačiai paplitę ir dažnai trukdo laiku imtis tinkamos priežiūros ar gydymo. Viena iš pagrindinių priežasčių – širdies ligų eiga ne visada pasireiškia ūmiais simptomais. Kardiologas R. Pranevičius atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių mano esantys per jauni, kad rūpintųsi savo širdies veikla. Tai klaidinga prielaida.
„Šis įsitikinimas tikrai yra vienas dažniausiai pasitaikančių mano praktikoje, – teigia gydytojas. – Deja, medicininiai duomenys rodo ką kita. Aktyviai ieškoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių jau reikėtų vyrams per 40, o moterims – per 50 metų, o kai kuriais atvejais – net ir anksčiau.“
Tylusis pavojus: hipertenzija ir cholesterolis be simptomų
Būtent šios klastingos ligos, tokios kaip arterinė hipertenzija ar padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, pirminėse stadijose nesukelia jokio diskomforto. Pacientas nejaučia skausmo, todėl dažnai į šiuos rizikos veiksnius nekreipiama dėmesio, kol nepasiekiama kritinė stadija, kai laiku imtis veiksmų jau būna vėlu ar net per vėlu, – pabrėžia kardiologas.
Gydytojas R. Pranevičius taip pat paneigia kitą pavojingą mitą – esą vaistus galima vartoti nereguliariai. „Deja, jau pasirodžius aiškiai jaučiamiems ligos simptomams, žala dažnai yra negrįžtama, todėl vaistų vartojimas yra kertinis veiksnys sėkmingam gydymui“, – aiškina specialistas. Pacientai, remdamiesi artimųjų patirtimis ar abejotinais informacijos šaltiniais, nerimauja dėl didelio tablečių skaičiaus ir ima vartoti vaistus netinkamai.
Medikamentų nutraukimas ar nereguliarus vartojimas lemia arterinės hipertenzijos progresavimą ir cholesterolio kiekio kraujyje nekontroliavimą.
Prevencija: Achilo kulnas Lietuvos sveikatos sistemoje
Nors dauguma žmonių suvokia, ką reikėtų daryti norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, realūs veiksmai dažnai neatitinka žinių. Šioje srityje susiduriame su tikru Achilo kulnu – informacija apie prevenciją visuomenei tampa aktuali tik tuomet, kai liga tiesiogiai paliečia juos pačius ar jų artimuosius. Tai rodo reaktyvų, o ne proaktyvų požiūrį į sveikatą.
„Pacientų, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, nuolat daugėja. Todėl privalome ieškoti naujų, efektyvesnių būdų, kaip pasiekti žmones anksčiau ir skirti didesnį dėmesį prevencijai. Nors tai išlieka didžiulis iššūkis visai sveikatos apsaugos sistemai, prevencinių programų indėlis mūsų piliečių gerovei yra gyvybiškai svarbus“, – akcentuoja kardiologas R. Pranevičius.
Koreguojami rizikos veiksniai: mitybos įtaka
Gydytojas pripažįsta, kad sumažinti rizikos veiksnius nėra lengva užduotis, tačiau kardiologai vieningai tvirtina: privalome koreguoti tai, ką galime, jei norime išvengti sunkių padarinių. Vienas iš labiausiai prieinamų ir lengvai koreguojamų veiksnių yra mityba. Pastebima, kad lietuvių virtuvė dažnai pasižymi riebiais patiekalais, o tai sudaro palankias sąlygas aterosklerozės, o vėliau ir rimtų širdies bei kraujagyslių ligų vystymuisi.
Inovacijos ir išmaniosios technologijos širdies sveikatos labui
Modernioji medicina nestovi vietoje – inovacijų, skirtų širdies ir kraujagyslių ligų gydymui, nuolat daugėja. Šiandien jau egzistuoja techninės galimybės pakeisti širdies vožtuvą be atviros operacijos, o vaizdinės ir diagnostinės priemonės tampa vis tikslesnės. Kardiologo teigimu, informacinės technologijos (IT) apskritai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės, ypač jaunimo, dalimi, ir tai gali turėti didžiulės įtakos sėkmingai ligų prevencijai.
„Pasitelkdami išmaniąsias programėles galime padėti ligoniams sveikiau maitintis, padidinti fizinį aktyvumą, priminti apie būtinus vizitus pas gydytoją ir reguliarų vaistų vartojimą, – aiškina R. Pranevičius. – Taip pat, naudojant išmaniuosius matuoklius, galima nuolat stebėti pacientų sveikatos rodiklius ir laiku priimti reikiamus sprendimus, o tai leidžia greitai ir efektyviai pasiekti optimaliausių gydymo ar prevencijos rezultatų.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.