Apmaudu, tačiau daugelis žmonių sveikatos pakitimų burnos srityje nurašo paprastoms, greitai praeinančioms problemoms. Virginija Bickuvienė, gyvenanti Rokiškio rajone, nedvejodama dalijasi savo patirtimi: “Jei tik ką negera pajusite, važiuokite tikrintis, nelaukite”, – tokį patarimą dabar giminėms ir kaimynams duoda Virginija. Po liežuviu pastebėta balta pūslelė pasirodė esanti poliežuvinis piktybinis darinys – vėžys, kuriam buvo reikalinga operacija ir dalies liežuvio bei limfmazgių pašalinimas. Dėl laiku atliktos procedūros moters vėžio žymenų po operacijos neliko: „Svarbiausia, kad po operacijos neliko vėžio. Visiems sakau – jei burnoje ką nors jaučiate nemalonaus, nelaukite. Vėžys yra ne juokai, o ypač burnoje“, – tikino V.Bickuvienė.
Pirmieji požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Burnos vėžio simptomai gali būti įvairūs ir kartais trapūs: ilgai negyjanti žaizdelė ar opa, baltos arba raudonos dėmės ant dantenų, liežuvio ar burnos gleivinės, kietas darinys žando gleivinėje, kraujavimas, guzelis ant lūpos ar burnoje. Skausmas dažnai atsiranda tik pažengus stadijai, todėl skausmo nebuvimas nereiškia saugumo. Jei opa ar gleivinės pakitimas neišnyksta per kelias savaites, būtina apsilankyti pas gydytoją.
Diagnostika ir prevencija
Dažnai pirmąjį patikrinimą atlieka odontologas, todėl lankantis pas jį verta paprašyti ne tik dantų apžiūros, bet ir visos burnos gleivinės patikrinimo. Panoraminė rentgenograma ar kompiuterinė tomografija gali atskleisti paslėptus darinukus žandikaulyje ar po dantenomis. Profesoriaus A.Pūrienės iniciatyvos pabrėžia, kad reguliarūs patikrinimai ir ankstyva diagnostika ženkliai pagerina gydymo rezultatus: „Iki šiol Lietuva išsiskiria tuo, kad turime labai apleistų burnos vėžio atvejų. To neturėtų būti, nes dažnai burnos vėžys yra matomas”, – teigia ji.
Rizikos veiksniai ir elgesio rekomendacijos
Pagrindiniai rizikos veiksniai – tabako vartojimas (rūkymas, kramtomas tabakas), piktnaudžiavimas alkoholiu, lėtinis gleivinės dirginimas dėl prastai pritaikytų protezų arba trūkstamų dantų, taip pat žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
Rūkaliams rizika susirgti yra žymiai didesnė: tabakas siejamas net su 85 % burnos vėžio atvejų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į lūpų apsaugą nuo ultravioletinių spindulių – saulė ir su ja susiję įpročiai gali didinti lūpų vėžio riziką.
Ką daryti, jei pastebite pakitimų?
Neignoruokite pakeitimų burnoje, paprašykite šeimos narių ar draugų apžiūrėti sunkiau matomas vietas, o pastebėjus įtartiną darinį – kreipkitės į gydytoją. Akcijos metu dažnai organizuojami nemokami patikrinimai: vasario mėnesį vykstančios prevencinės akcijos kviečia žmones pasitikrinti nemokamai. Kaip primena ekspertai: „Kartais atrodo, kad žmogus lyg vienišas vilkas gyveno miške, niekas jo nėra sutikęs ar matęs. Galbūt kai kas mano, kad patarimas kreiptis į gydytoją rodo nemandagumą, bet tai gali padėti laiku aptikti vėžį“, – įsitikinusi A.Pūrienė.
Ankstyva diagnostika ir neignoruojami simptomai gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti gydymo apimtis. Jei pastebite pūslelę, ilgai negyjančią žaizdelę ar kitus pakitimus burnoje – nedelskite ir kreipkitės specialisto.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.