Organų donorystė – tai didžiulė dovana, suteikianti šansą gyventi sunkiai sergantiems žmonėms. Tačiau, nepaisant šio kilnaus poelgio svarbos, Lietuvoje apie 22 procentai artimųjų vis dar atsisako paaukoti mirusiojo organus. Nepritarimą dažniausiai lemia įvairūs įsitikinimai ir plačiai paplitę mitai, kurie gali išgąsdinti ir atgrasyti žmones nuo donorystės. Gydytojai paneigia šias klaidingas nuomones, atskleisdami tiesą apie organų donorystę ir jos procesą.
1 mitas: Gydytojas nesistengs išsaugoti mano gyvybės
Viena dažniausiai girdimų baimių – kad medikai, žinodami apie žmogaus sutikimą tapti donoru, nesistengs išgelbėti jo gyvybės. Tai yra visiškai klaidinga. Kiekvienas medikas deda visas pastangas, kad išgelbėtų paciento gyvybę, teikdamas efektyviausią įmanomą pagalbą.
„Visais atvejais gydytojui svarbiau suteikti pacientui maksimalią pagalbą, siekiant išgelbėti gyvybę. Gydytojas neturi duomenų, ar pacientas yra išreiškęs sutikimą donorystei“, – teigia RŠL Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė ir RŠL organų donorystės koordinatorė Gabrielė Slunksnienė.
LSMU ligoninės Kauno klinikų organų donorystės ir transplantacijos koordinatorių komanda pabrėžia: „Apie donorystę su paciento artimaisiais kalbama tik konstatavus smegenų mirtį, kuomet pacientui padėti jau neįmanoma. Be to informacija apie Donoro kortelės savininkus yra saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais, apie tai, kad pacientas šią kortelę turi, gydytojas sužino tik diagnozavus smegenų mirtį“.
2 mitas: Žmogus gali atsigauti po smegenų mirties
Kitas populiarus mitas teigia, kad po smegenų mirties žmogus dar gali atsigauti, nes tai esą tėra gili koma.
„Smegenų mirtis yra negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos dar veikia. Tad smegenų mirtis yra galutinė mirtis“, – teigia Kauno klinikų donorystės koordinatoriai.
„Metaforiškai kalbant, tai tarsi nuskinta gėlė, kuri dar kurį laiką žydi, bet augti nebegali“, – sako RŠL gydytoja anesteziologė-reanimatologė G.
Slunksnienė.
3 mitas: Aš per senas būti donoru
Daugelis mano, kad jie yra per seni tapti organų donorais, tačiau tai yra mitas. Organų donorais gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, nes svarbiausia ne amžius, o bendra sveikatos būklė.
„Patvirtinus smegenų mirtį – amžiaus ribojimas netaikomas. Pagrindinis dėmesys skiriamas bendrai sveikatos būklei, persirgtoms ir esamoms ligoms“, – teigia G. Slunksnienė.
„Ar organai tinkami donorystei, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Vyriausias organų donoras Lietuvoje buvo 82 m., Jungtinėje Karalystėje – 92 m.“, – sako Kauno klinikų koordinatoriai.
4 mitas: Dėl persirgtų ar esamų ligų negaliu būti donoras
Šis teiginys teisingas tik iš dalies. Nors žmogaus sveikata vertinama individualiai, yra kelios ligos, dėl kurių žmogus negali tapti organų donoru.
„Absoliučios kontraindikacijos donorystei yra tokios ligos kaip ŽIV, Creutzfeldto-Jakobo liga, neišgydyti arba neseniai išgydyti piktybiniai susirgimai. Sergant kitomis ligomis, dėl organų tinkamumo donorystei yra sprendžiama individualiai“, – teigia Kauno klinikų organų donorystės ir transplantacijos koordinatorių komanda.
5 mitas: Eksplantuojant organus, kūnas bus sudarkytas
Viena iš dažnai pasitaikančių baimių – kad donoro kūnas po organų eksplantacijos bus sudarkytas. Iš tiesų, tai yra įprasta operacija, kurios metu visi pjūviai yra kruopščiai užsiuvami.
„Donoro kūnas šarvojimui yra aprengtas, todėl nėra matomų donorystės žymių. Aukojant ragenas, paimama tik labai plona išorinio akies dangalo dalis, į jos vietą įdedamas vizualiai panašus implantas, užmerkiami akių vokai, taigi nepastebimas joks defektas. Po kaulinio audinio donorystės, nekremuojant kūno, donorinis kaulas pakeičiamas metaline detale, išsaugomas estetinis vaizdas“, – sako Kauno klinikų donorystės koordinatoriai.
6 mitas: Turtingi ir žinomi žmonės transplantacijos sulaukia anksčiau
Kai kurie žmonės tinkamo donoro organo sulaukia per kelis mėnesius, kitiems kartais tenka laukti ir kelerius metus. Tačiau turtingi ar žinomi asmenys neturi pirmenybės laukiančiųjų eilėje. Viskas priklauso nuo įvairių medicininių rodiklių.
„Pirminis organo donoro ir recipiento parinkimas atliekamas pagal kraujo grupę, ūgį, svorį, recipiento laukimo laiką, ligos sudėtingumą“, – teigia Kauno klinikų komanda.
„Svarbu, kaip donorinis organas dera su kitais recipiento medicininiais rodikliais. Finansinė laukiančiojo padėtis to neįtakoja“, – sako RŠL gydytoja anesteziologė-reanimatologė G. Slunksnienė.
7 mitas: Už dovanotus organus mokamos kompensacijos
Tai – netiesa. Organų donorystė yra neatlygintina ir savanoriška. Žmogus pats pasirenka, ar nori suteikti šansą gyventi kitam žmogui po savo mirties, kai jo organai jam bus nebereikalingi.
„Tai savanoriškas, nesavanaudiškas žmogaus ir jo artimųjų apsisprendimas. Organų donorystė – tai galimybė dovanoti gyvenimą sunkiai sergančiam“, – teigia G. Slunksnienė.
8 mitas: Numanomas sutikimo modelis padidins prekybos organais mastus
Prasidėjus diskusijoms apie numanomo sutikimo organų donorystės modelį, atsirado ir mitų, esą tai paskatins nelegalią prekybą organais.
„Prekyba žmogaus organais yra draudžiama teisės aktais. Donorystės ir transplantacijos procesas yra griežtai reglamentuotas ir kontroliuojamas. Visi donorai ir recipientai yra registruojami Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Vien medicininių priežasčių pakanka, kad „pirkto“ organo transplantacija būtų neįmanoma“, – sako G. Slunksnienė.
9 mitas: Net pasirašius nesutikimą – mano organai galės būti paimti
Numanomas sutikimo modelis numato, kad visi šalies gyventojai laikomi potencialiais organų donorais, nebent yra raštiškai išreiškę tam nepritarimą.
„Jei esate pasirašęs nesutikimą donorystei ir jis yra registruotas, donorystės procesas nevykdomas. Lietuvoje siūloma taikyti švelnųjį numanomo sutikimo modelį, t. y. kuomet po žmogaus mirties yra prašoma artimųjų sutikimo paaukoti organus donorystei. Todėl savo apsisprendimą būtinai išsakykite savo artimiesiems“, – teigia G. Slunksnienė.
„Atsisakius po mirties tapti organų donoru, donorystė tampa negalima (nepaisant artimųjų/gydytojų konsiliumo nuomonės)“, – sako Kauno klinikų koordinatoriai.
10 mitas: Numanomas sutikimo modelis – tai prievarta
Numanomas sutikimo modelis būna dviejų rūšių: kietasis ir švelnusis. Kietojo modelio atveju, jei asmuo nebuvo išreiškęs nepritarimo, jo organus galima paaukoti neatsiklausiant artimųjų. Švelnaus modelio atveju privalomas raštiškas artimųjų sutikimas, kad organų donorystės procesai galėtų būti tęsiami.
„Lietuvoje numatoma taikyti švelnų numanomo sutikimo modelį, kurio metu, nesant mirusiojo nesutikimo, kreipiamasi į mirusiojo artimuosius dėl organų donorystės galimybės. Todėl vadovaujantis šiuo donorystės modeliu galima atsisakyti tapti donoru tiek pačiam raštiškai, tiek artimiesiems atsisakant, remiantis mirusiojo išreikšta valia“, – teigia G. Slunksnienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.