Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė – tai liga, kuri gali apkartinti kasdienybę, sukeldama viršutinės pilvo dalies skausmą. Pastebima, kad šios ligos paūmėjimai ypač dažni pavasarį. Gydytoja gastroenterologė detaliai paaiškina, kokie simptomai išduoda opaligę, kodėl ji paūmėja šaltuoju ir pavasario sezonu, kokie veiksniai ją provokuoja ir kaip efektyviai ją gydyti bei išvengti pasikartojimo.
Kas yra opaligė ir kokie jos simptomai?
Opaligė yra būklė, kai skrandžio ir/ar dvylikapirštės žarnos gleivinės paviršiniai pakitimai progresuoja, išplisdami į gilesnius audinių sluoksnius ir suformuodami opą. Dažniausias simptomas – viršutinės pilvo dalies skausmas, kuris apibūdinamas kaip graužiantis ar maudžiantis. Dvylikapirštės žarnos opaligei būdingi vadinamieji „alkio skausmai“, kurie trumpam palengvėja pavalgius, tačiau atsinaujina po 1–3 valandų. Tuo tarpu skrandžio opos skausmai dažniausiai atsiranda iškart po valgio.
Skausmą neretai gali lydėti pykinimas, vėmimas ir apetito stoka. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis opų, ypač vyresnio amžiaus pacientams, vartojantiems nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), gali būti besimptomės ir pasireikšti tik komplikacijomis, tokiomis kaip kraujavimas ar perforacija (pratrūkimas).
Kada reikalinga skubi medicininė pagalba?
Nedelsiant kreiptis į gydytoją būtina, jei vargina išvardinti simptomai, ypač jei jie kartojasi sistemingai ir vaistai nuo rūgštingumo padeda tik trumpam. Skubi konsultacija yra kritinė, jei pasireiškia opaligės komplikacijoms būdingi simptomai: tuštinimasis juodomis, skystomis išmatomis, vėmimas „kavos tirščių“ pavidalo turiniu ar šviežiu krauju, taip pat intensyvus pilvo skausmas, nepraeinantis nuo įprastų vaistų.
Pavasario įtaka opaligės paūmėjimui
Nors konkretūs mechanizmai nėra visiškai aiškūs, pastebėta, kad susirgimų opalige dažnis didėja šaltuoju metų laiku ir pasiekia piką pavasarį.
Manoma, kad tam įtakos turi mitybos pokyčiai – dažniau persivalgoma, vartojamas riebesnis, aštresnis maistas. Taip pat prisideda sumažėjęs fizinis aktyvumas ir susilpnėjusi imuninė sistema. Be to, šaltuoju sezonu dažniau vartojami NVNU (pvz., diklofenakas, ibuprofenas, ketoprofenas), kurie gali sukelti gleivinės pakitimus ir opaligę.
Kokiems žmonėms gresia didesnė rizika?
Peptinės opos gali pasireikšti bet kokio amžiaus asmenims, tačiau yra tam tikrų tendencijų. Dvylikapirštės žarnos opos dažniausiai diagnozuojamos 30–50 metų amžiaus vyrams. Skrandžio opos dažnesnės vyresniame amžiuje, ypač tarp vyresnių nei 60 metų asmenų, ir dažniau nustatomos moterims.
Pagrindiniai opaligės provokatoriai
Vienas iš pagrindinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės rizikos veiksnių yra Helicobacter Pylori bakterija, nustatoma daugiau nei pusei populiacijos. Kita dažna priežastis – minėti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jų vartojimas gali maskuoti skausmą, todėl dažnai opos diagnozuojamos tik atsiradus rimtoms komplikacijoms. Įtakos opaligei atsirasti taip pat turi stresas – tiek emocinis, tiek somatinis (dėl traumų, sudėtingų operacijų).
Gydymas ir prevencija
Opaligės gydymui dažniausiai skiriami protonų siurblio inhibitoriai (PSI), tokie kaip esomeprazolis, lansoprazolis, omeprazolis, pantoprazolis. Jie yra pirmo pasirinkimo medikamentai dėl savo efektyvumo. Jei opaligė atsirado dėl NVNU vartojimo, šių vaistų reikėtų nutraukti, arba, jei tai būtina, kartu su jais vartoti PSI.
Nustačius H. Pylori infekciją, skiriamas specialus gydymas bakterijai sunaikinti, dažniausiai trijų vaistų derinys: PSI ir du antibiotikai (pvz., klaritromicinas, amoksicilinas). Gydymo schemą individualiai parenka gydytojas. Uždelstas ar nepakankamas gydymas gali sukelti pavojingas komplikacijas, tokias kaip kraujavimas iš opos ar net perforacija, kurios gydomos ligoninėje.
Kaip išvengti opaligės pasikartojimo?
Siekiant turėti sveiką virškinimo traktą ir išvengti opaligės pasikartojimo, labai svarbu laikytis režimo ir dietos. Būtinas adekvatus darbo ir poilsio režimas. Dietoje svarbu:
- nevalgyti pusgaminių, perdirbto, perkepto maisto;
- nepiktnaudžiauti saldintais, angliarūgštės prisotintais gėrimais;
- gerti pakankamai vandens;
- atsisakyti aštrių, riebių patiekalų.
Taip pat svarbu valgyti reguliariai, nepraleisti valgymų, nepersivalgyti. Rekomenduojama riboti greitai pasisavinamus angliavandenius, tokius kaip baltų miltų kepiniai ir saldumynai. Valgykite neskubėdami, gerai sukramtykite maistą, susitelkite į valgymą, o ne į kitą veiklą (televizorius, kompiuteris, telefonas), kad pajustumėte skonį ir mėgautumėtės procesu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.