Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai klastingas žarnyno sutrikimas, kurio diagnozavimą apsunkina platūs ir įvairūs simptomai, išeinantys toli už virškinamojo trakto ribų. Tai reiškia, kad jaučiami negalavimai gali paveikti daugelį kitų organizmo sistemų, gerokai suprastindami gyvenimo kokybę ir darbingumą.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja gastroenterologė, dietologė, doc. dr. Aida Žvirblienė pabrėžia, kad DŽS paūmėjimo metu sergančiųjų darbingumas krenta apie 20 procentų. Daugelis žmonių priversti imti nedarbingumo lapelius dėl nepaaiškinamos blogos savijautos. Juos vargina skrandžio spazmai, dujų kaupimasis pilve, pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Dėl šių nemalonių simptomų žmonės dažnai kaltina save arba klaidingai juos tapatina su alergijomis, glitimo ar laktozės netoleravimu, iš raciono išbraukdami reikalingus ir naudingus produktus. Ilgainiui tai gali sukelti mitybos nepakankamumą ir su juo susijusias pasekmes.
Sąsajos su psichologine sveikata
DŽS sergantiesiems neretai pasireiškia nerimas, depresija, valgymo sutrikimai ir somatizacija – lėtinė būklė, kai dėl patiriamų psichologinių problemų atsiranda fiziniai negalavimai, pavyzdžiui, skausmas. Doc. dr. A. Žvirblienė, įgijusi psichoterapeutės specializaciją, akcentuoja šios ligos kompleksiškumą.
Smegenų ir žarnyno ašies įtaka
Nors medicinos mokslas vis dar ieško galutinio atsakymo, kas sukelia DŽS, yra nustatyti veiksniai, galintys turėti įtakos jam atsirasti. Vienas pagrindinių – smegenų ir žarnyno ašis bei jų tarpusavio sąveika. Moksliškai įrodyta, kad smegenys ir žarnynas bendrauja per mikrogliją – centrinės nervų sistemos ląsteles.
„Iš tiesų smegenys negali tinkamai funkcionuoti be žarnyno, jo mikrofloros ir tai yra susiję su skirtingais žmogaus genų rinkiniais. Pirmasis iš jų koduoja mūsų genomą ir sudaro apie 23 tūkstančius genų, o antrasis – žarnyno mikroflorą bei sudaro 3 ir daugiau milijonų genų. Be to, genetiniame lygmenyje 99 procentus žmogaus genų sudaro mikroorganizmai, atliekantys itin svarbią funkciją sąveikaujant smegenims ir žarnynui“, – teigia doc.
dr. A. Žvirblienė.
Žarnyno mikroflora atsakinga už neurotransmiterių, pernešančių nervinį impulsą tarp ląstelių, gamybą ir neurosignalų perdavimą tarp žarnyno bei smegenų. Pakitus mikrofloros sudėčiai ar pusiausvyrai, sutrinka neurotransmitinių medžiagų perdavimas į smegenis, organizmas išsibalansuoja ir atsiranda sveikatos problemų, įskaitant DŽS.
Mityba: sąjungininkė ar priešė?
Doc. dr. A. Žvirblienė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis mažiau dėmesio skiriama visavertei mitybai, kurioje gausu šviežių, energetiškai tankių, mikroelementais ir vitaminais praturtintų produktų. Laiko ir žinių stoka lemia, kad norintys greitai ir paprastai paruošti maistą, dažnai renkasi ne pačius sveikiausius variantus.
„Geros kokybės produktais praturtinta mityba turi didelę įtaką mūsų virškinamajam traktui – ji sudaro būtinas sąlygas tam, kad egzistuotų žarnyno mikroflora. Jeigu negauname reikiamų maisto medžiagų arba kartu su jomis į organizmą patenka įvairiausių antigeninių dalelių, mikroflora į tai sureaguoja, primindama apie save per tam tikrus uždegiminius procesus“, – teigia gydytoja gastroenterologė, dietologė.
Individualiai nepritaikytos dietos, kurių žmonės imasi sekdami mados tendencijas, taip pat gali pakenkti žarnynui. Pavyzdžiui, savarankiškai laikantis FODMAP dietos, kurios racioną sudaro augalinės kilmės produktai, turintys fruktozės, laktozės, fruktanų, galaktanų ir poliolių, žarnyne gali padidėti osmosinis lygis ir atsirasti pilvo pūtimas, diskomfortas ar tuštinimosi sutrikimai.
Kodėl moterys serga dažniau?
Moterys DŽS serga maždaug 2,5 karto dažniau nei vyrai. Medicinos mokslas vis dar aiškinasi šio reiškinio priežastis. Spėjama, kad didesnis moterų sergamumas gali būti susijęs su lytiniais hormonais, centrine nervų sistema, žarnyne esančia enterine nervų sistema ir jų jautrumu aplinkos dirgikliams.
Yra nuomonių, kad didesnį sergamumą gali paaiškinti ir naujai atrastas genas – arilo angliavandenilio receptorius, esantis imuninėse ląstelėse.
„Šis receptorius laikomas centrine žarnyno mikrofloros ir imuniteto tinklo figūra, jis taip pat yra žmogaus aplinkos jutiklis, perduodantis signalus iš ląstelės išorės į vidų. Be to, naujasis receptorius yra randamas tokiuose audiniuose, kurie yra labiausiai veikiami aplinkos, o jam įtaką darančių dietinių elementų yra daržovėse ir vaisiuose, kurių, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, moterys per dieną suvalgo daugiau nei vyrai“, – sako doc. dr. A. Žvirblienė.
Streso įtaka ir kada kreiptis pagalbos
Gydytoja akcentuoja, kad DŽS paūmėjimą ir progresavimą skatina stresas, veikiantis ne tik centrinę, bet ir žarnyno nervų sistemą. Pastaraisiais metais besitęsianti didelė nežinomybė, neapibrėžtumas ir baimė dėl ateities pastebimai išaugino šia liga sergančiųjų skaičių.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata ir pajutę pirmuosius negalavimus kreipiasi pagalbos, tačiau vis dar tenka konsultuoti pacientus, kurie prieš kreipdamiesi į gydytoją, namuose bandė užsiimti savigyda ir taip dar labiau pakenkė sau. Tokiu atveju prireikia nemažai laiko, kad žmogų sugrąžintume į teisingą kelią, kuriame jis būtų pasiruošęs tinkamai maitintis ir rūpintis savo sveikata bei nesivadovautų internete rastomis rekomendacijomis. Tačiau svarbiausia, kad pacientai nusprendžia kreiptis į gydytoją, kuris gali padėti rasti efektyviausią problemos sprendimą siekiant atgauti gyvenimo kokybę“, – priduria doc. dr. Aida Žvirblienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.