Emocinė būklė – svarbus veiksnys, darantis įtaką tiek širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų, tiek visiškai sveikų žmonių sveikatai. Kardiologė J. Jurgaitytė pabrėžia, kad didelė emocinė įtampa ir nuolatinis nerimas šiuo įtemptu laikotarpiu gali būti ypač pavojingi. Širdies ligomis sergantys pacientai, turintys papildomų sveikatos problemų, tokių kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, inkstų funkcijos sutrikimai ar buvę miokardo infarktai ir insultai, turėtų kreipti ypatingą dėmesį į savo emocinę būklę ir stengtis ją kontroliuoti.
Informacijos srauto poveikis emocijoms ir širdies sveikatai
Šiuolaikinis informacijos gausa gali sukelti perteklinį neigiamų naujienų srautą, kuris, pasak gydytojos, dažnai sustiprina nerimą, baimę, miego sutrikimus ir padidina bendrą streso lygį. Tai savo ruožtu gali paveikti kraujospūdį ir sukelti skausmus krūtinės srityje, o ilgalaikis streso poveikis gali pasunkinti jau esamas širdies ir kraujagyslių ligas.
Emocijų valdymo svarba ir dažni širdies ritmo sutrikimai
Didelė emocinė įtampa gali paveikti net visiškai sveikus asmenis, o nerimo priepuolius kartais sunku atskirti nuo širdies ritmo sutrikimų. Dažnai pasitaiko, kad jauni žmonės, skundžiantis širdies darbų sutrikimais, iš tiesų kenčia nuo neišspręstų psichologinių problemų, o ne nuo rimtų širdies ligų. Tokiais atvejais nereikia medikamentinio gydymo, o pakanka laikytis streso mažinimo, geros miego higienos ir sveikos gyvensenos rekomendacijų.
Nerimas, stresas ir jų pasekmės širdies sveikatai
Psichologiniai sutrikimai dažnai pasireiškia širdies ligų simptomais. Ilgalaikis nerimas, miego stoka ir nuolatinis stresas gali suaktyvinti kraujo krešėjimą, skatinti aterosklerozės vystymąsi bei sukelti uždegimines reakcijas. Todėl kiekvienas, jaučiantis padažnėjusį širdies plakimą ar permušimus, turėtų nedelsti apsilankyti pas gydytoją.
Gydymo režimo laikymosi reikšmė
Kardiologė atkreipia dėmesį, kad emocijos, tokios kaip nerimas, baimė ir depresija, gali sumažinti pacientų motyvaciją laikytis gydytojų rekomendacijų. Tai ypač būdinga moterims, kurios dėl streso dažniau patiria ligos simptomus.
Nesilaikymas gydymo režimo, ypač pacientams, turintiems gretutinių ligų, žymiai padidina pakartotinių sveikatos sutrikimų riziką. Pavyzdžiui, vartojantiems cholesterolio mažinimo vaistus (statinus) svarbu reguliariai juos naudoti, nes nerimas ir stresas gali neigiamai paveikti cholesterolio kiekį kraujyje, skatindami širdies ligų vystymąsi.Sveika gyvensena – geros savijautos pagrindas
Siekiant palaikyti gerą sveikatą, būtina ne tik laikytis gydytojų nurodymų, bet ir sveikai gyventi. Gydytoja primena, kad sveikos mitybos, reguliarios fizinės veiklos ir emocijų valdymo derinys prisideda prie stabilios širdies sveikatos ir bendros savijautos gerinimo. Teigiamų emocijų skatinimas gali padėti ne tik išvengti ligų, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kardiologė ragina nepamiršti, kad didelė emocinė įtampa gali pakenkti net ir visiškai sveikiems žmonėms, todėl svarbu aktyviai rūpintis savo emocine gerove, mažinti stresą ir išlaikyti vidinę ramybę. Tai ne tik apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų, bet ir gerina bendrą gyvenimo kokybę.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




