Aterosklerozė – viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų, kuri jau veikia ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet vis dažniau diagnozuojama ir kiek jaunesniems, net nuo 40 metų. Ši liga, dar vadinama kraujagyslių „kalkėjimu“, pasižymi lėtiniu riebalinių medžiagų ir kalcio nuosėdų kaupimu ant arterijų sienelių. Dėl to kraujagyslių šviesumas siaurėja, kraujas sunkiau prateka, o organizmas negauna pakankamo deguonies ir maisto medžiagų kiekio, o tai gali sukelti rimtų komplikacijų – trombų susidarymą, širdies priepuolius ar insultus.
Kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas pabrėžia, kad ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, kraujagyslių ligų dažnis išlieka aukštas, nes gyvenimo būdo įpročiai dažnai skatina šių ligų atsiradimą. Sėslumas, nesubalansuota mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas – tai pagrindiniai veiksniai, kurie sparčiai didina aterosklerozės riziką net jauname amžiuje.
Aterosklerozės pavojai ir jos paplitimas
Labiausiai rizikinga yra aterosklerozė, pažeidžianti širdies vainikines arterijas, kurios aprūpina širdies raumenį krauju. Tačiau ir periferinės arterijos dažnai kenčia nuo šios ligos, o tai gali tiesiogiai grėsti gyvybei. „Svarbu suprasti, kad aterosklerozė nėra vietinė problema – tai bendras organizmo kraujagyslių susirgimas, kuris progresuoja sparčiai, todėl būtina kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydymą“, – sako chirurgas.
Rizikos veiksniai – genetika ir gyvenimo būdas
Be gyvenimo būdo įpročių, padidintą riziką susirgti ateroskleroze lemia ir genetinis paveldimumas. Jei šeimos nariai sirgo kraujagyslių ligomis, tikimybė susirgti jomis išauga. Tačiau net ir turint genetinę polinkį, ligos progresą galima sulėtinti keičiant kasdienius įpročius.
Gydytojas pabrėžia, kad stresas, nerimas, nereguliari ir nesubalansuota mityba, pernelyg didelis sočiųjų riebalų vartojimas, žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ir alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei per ilgas sėdėjimas – visa tai rimtai didina aterosklerozės riziką.
Todėl būtina atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius ir juos koreguoti.
Cholesterolis ir mitybos svarba
Cholesterolis – tai riebalus primenanti medžiaga, reikalinga organizmui, tačiau kraujyje jis netirpsta ir jungiasi su baltymais, susidarant lipoproteinams. Ypač pavojingas yra mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, perteklius, kuris nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozę.
Gydytojas pataria riboti sočiųjų, daugiausia gyvūninės kilmės, riebalų kiekį maiste, tačiau vengti drastiškų dietų – svarbus balansas mityboje: tiek baltymai, tiek riebalai bei angliavandeniai turi būti gaunami tinkamu kiekiu ir subalansuotai, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus amžių, lytį ir fizinį aktyvumą. Svarbiausia – saikas ir įpročių nuoseklumas.
Simptomai, kuriuos būtina atpažinti laiku
Aterosklerozė dažnai vystosi be aiškių požymių, todėl žmonės gali neįtarti, kad yra pavojingoje stadijoje. Visgi tam tikri simptomai įspėja apie rimtus kraujotakos sutrikimus – nuolatinis skausmas krūtinės srityje, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, padažnėjęs kvėpavimas fizinio krūvio metu.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į periferines arterijas – jei atsiranda reguliariai pasikartojantys kojų skausmai, ypač blauzdų srityje: iš pradžių skauda po ilgų ėjimų, vėliau – net po kelių šimtų metrų, o kritinė padėtis išsivysto tada, kai vaikštant reikia dažnai sustoti ir ilsėtis. Tokie ženklai rodo pažengusią ligą, kurios nepradėjus gydyti, gali pasunkėti ir sukelti net naktinius skausmus.
Kada laikas kreiptis į specialistus?
Gydytojas pabrėžia, kad saugotis savigydos – labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus, kadangi ankstyva diagnozė leidžia efektyviau stabdyti ligos progresą ir sumažinti komplikacijų riziką. Dažnai pacientai ilgai neigia simptomus, o kai kreipiasi, ligos stadija jau būna pažengusi ir gydymas sudėtingesnis, o gyvenimo kokybė – prastesnė.
„Juokinga, kai pacientai sako: kiek man dar liko, galbūt ir be gydymo išgyvensiu. Deja, po kelerių metų jie grįžta, tačiau jau sunkiai ištveria skausmą ir prašo pagalbos, nors liga jau stipriai pažengusi“, – dalijasi patirtimi N. Bičkauskas.
Prevencijos svarba
Geriausia priemonė apsisaugoti nuo aterosklerozės – sveikas gyvenimo būdas. Tai apima subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, žalingų įpročių atsisakymą ir reguliarą savijautos stebėjimą. Nors pradžioje gali būti sunku keisti įpročius, ilgainiui jie atneša nepalyginamai didesnę naudą.
Specialistas pataria jau vaikystėje ugdyti sveikų įpročių svarbą ir rodyti pavyzdį jaunajai kartai. Taip sumažinsime kraujagyslių ligų naštą ateityje ir pagerinsime visos visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.