Osteoporozė yra klastinga liga, kurią iš anksto sunku pastebėti, nes jos simptomai dažnai nepasirodo, kol kaulas nesusiduria su lūžiu. Kaulų tankio praradimas sukelia skeleto susilpnėjimą, didina lūžių riziką ir gali smarkiai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę. Medicinos daktarė Deborah Sellmeyer, Johnso Hopkinso kaulų metabolinių ligų centro medicinos direktorė, atkreipia dėmesį, kad ši liga dažnai vadinama „tylia liga“ dėl savo paslaptingumo.
1. Itin mažai kaloringa mityba
Neįprasta, bet svarbu suprasti, kad ne tik maistinių medžiagų, bet ir bendras suvartojamų kalorijų kiekis turi tiesioginę įtaką kaulų sveikatai. Gera mityba – tai ne tik vitaminai ir mineralai, bet ir bendras energijos balansas. Medicinos mokslų daktarė Maya Styner pabrėžia, kad itin mažas kalorijų suvartojimas, net jei žmogus gauna pakankamai maistinių medžiagų, gali lemti reikšmingą kaulų tankio sumažėjimą. Tai ypač aktualu moterims, norinčioms sulieknėti, tačiau derinančioms mažą kalorijų kiekį su intensyviomis fizinėmis treniruotėmis. Tokiu atveju kaulai tampa pažeidžiamesni ir padidėja lūžių tikimybė, ypač vyresniame amžiuje, kai kaulai natūraliai praranda stiprumą.
2. Pasyvus gyvenimo būdas
Fizinio aktyvumo trūkumas yra vienas iš svarbiausių osteoporozės rizikos veiksnių. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nesportuoja ir veda sėslų gyvenimo būdą, žymiai padidina pavojų kaulų lūžiams. Glazgo Strathclyde universiteto lektorė Alexandra Mavroeidi atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis nejudrumas priverčia kaulus sparčiai silpnėti. Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai lemia, kad asmenys per dieną sėdi 6–10 valandų, o sėslumas dar labiau skatina kaulų tankio mažėjimą, ypač moterų klubo srityje. Todėl svarbu įtraukti kasdieninę fizinę veiklą, kuri stiprintų kaulus ir gerintų bendrą sveikatą.
3. Kalcio ir vitamino D trūkumas
Pakankamas kalcio vartojimas yra nepakeičiamas sveikų kaulų užtikrinimui. Daktarė Deborah Sellmeyer pabrėžia, kad kalcis mažina kaulų trapumą ir lūžių riziką.
Nors kai kurie tyrimai kėlė abejonių dėl kalcio papildų poveikio, didžioji dalis mokslinių duomenų nepatvirtina reikšmingo neigiamo poveikio kraujagyslėms. Tuo tarpu vitaminas D padeda įsisavinti kalcį, todėl yra taip pat esminis kaulų sveikatai. Natūralaus vitamino D kiekio organizme kartais trūksta, ypač šaltuoju metų laiku, taigi gali būti reikalingi papildai. Su amžiumi organizmo poreikis vitamino D didėja, tad žmonėms virš 70 metų rekomenduojama vartoti bent 800 TV per dieną.
4. Rūkymas ir alkoholio vartojimas
Tiek rūkymas, tiek alkoholis turi žalingą poveikį kaulų tankiui ir sąlygoja osteoporozės vystymąsi. Medicinos mokslų daktaras Scottas Bodenas pabrėžia, kad net ir nedidelis rūkalo kiekis neigiamai veikia kaulus, o reguliariai vartojant alkoholį kaulai dar labiau retėja. Dažnai šie žalingi įpročiai yra susiję – užkietėję rūkaliai linkę dažniau vartoti alkoholį, o tai dar labiau padidina riziką.
5. Antacidinių vaistų per didelis vartojimas
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis antacidinių vaistų, tokių kaip protonų siurblio inhibitoriai (pvz., esomeprazolis, lansoprazolis), vartojimas gali susilpninti kaulus. Šie vaistai mažina skrandžio rūgšties gamybą, kas trukdo maistinių medžiagų – ypač kalcio – įsisavinimui. Tai sustiprina kaulų trapumą ir padidina riziką patirti lūžius klubo, riešo ar stuburo srityse.
Apibendrinant, norint išsaugoti stiprius ir sveikus kaulus, svarbu ne tik vartoti pakankamai kalcio ir vitamino D, bet ir vengti žalingų įpročių, kaip mažai kaloringa mityba, sėslus gyvenimo būdas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir nereikalingas antacidinių vaistų naudojimas. Reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba yra geriausi kaulų sveikatos garantai, o laiku pastebėti rizikos veiksniai padeda išvengti rimtų komplikacijų ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.