Vokietijos kulinarijos žvaigždė Timas Mälzeris atvirai pripažįsta – nors jis pats neatsisako mėsos, veganiška ar vegetariška mityba šiandien yra išmintingiausias pasirinkimas, kurį gali priimti žmogus. Tačiau šefas įspėja, kad mitybos pokyčiai neturėtų būti priverstiniai ar griežtai primetami, nes taip galima pasiekti priešingą efektą. Pokalbiai apie mitybą dažnai įgauna moralizuojantį toną, o tai, pasak Mälzerio, nepadeda kurti supratimo ar skatinti pokyčių.
Pokyčiai organizme pasikeitus mitybai
Timos Mälzerio nuomonę patvirtina ir medicinos specialistai, kurie pabrėžia, jog pereinant prie augalinės mitybos vyksta reikšmingi fiziologiniai pokyčiai. Vokietijos mitybos medicinos draugijos atstovė Diana Rubin ir gydytoja mitybos specialistė Petra Bracht pažymi, kad jau pirmą savaitę galima pajusti aiškią energijos antplūdį, geresnį virškinimą ir netgi pagerėjusį miegą. Tai susiję su tuo, kad gyvūninės kilmės produktai organizme virškinami ilgiau – net iki 72 valandų, o augalinis maistas pasižymi daug greitesniu virškinimu, trunkančiu nuo 6 iki 12 valandų. Dėl to virškinimo sistema patiria mažesnę apkrovą.
Be to, daugelis žmonių, pakeitę mitybą, per pirmąją savaitę pastebi svorio kritimą – dažniausiai 1-2 kilogramus, tačiau tai dažniausiai būna skysčių netekimas, o ne riebalų mažėjimas. Nepaisant to, toks pokytis gerina savijautą, o didesnis sąmoningumas mityboje skatina rinktis kokybiškesnius produktus ir atkreipti daugiau dėmesio į maisto sudėtį. T. Mälzeris taip pat atkreipia dėmesį, kad pernelyg griežtas moralizavimas mitybos klausimais gali atgrasyti žmones nuo pokyčių – svarbu suprasti kiekvieno proceso sudėtingumą ir leisti pokyčiams vykti natūraliai.
Ilgalaikiai sveikatos pranašumai
Po vieno mėnesio laikantis veganiškos dietos galima pastebėti ne tik juntamus, bet ir objektyvius sveikatos pokyčius. Kraujyje sumažėja „blogojo“ cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų, LDL) kiekis, stabilizuojasi gliukozės lygis ir normalizuojasi kraujospūdis.
Dėl augalinės mitybos gaunamo didesnio kalio kiekio šie pokyčiai yra ypatingai svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Be to, kai kuriems žmonėms, pasitarus su gydytoju, gali būti sumažinamos cholesterolio ar kraujospūdį reguliuojančių vaistų dozės, kadangi jų svarbiausi rodikliai gerėja natūraliai. Specialiai pabrėžiamas ir šlapimo rūgšties kiekio mažėjimas, naudingas tiems, kurie kenčia nuo podagros arba riebalinės kepenų ligos. Pastarosios gali netsykstant gerėti laikantis augalinės dietos.
Būtina stebėti vitamino B12 lygį
Ekspertai pabrėžia, kad, nesant tinkamo vartojimo, veganams išaugusi rizika susidaryti vitamino B12 trūkumui gali turėti rimtų pasekmių sveikatai – didėja širdies smūgio, insulto ir net demencijos rizika. Kad išvengti šių komplikacijų, rekomenduojama vartoti papildus arba reguliariai tikrintis šio vitamino kiekį kraujyje. Tai – vienas svarbiausių aspektų, užtikrinančių saugią ir subalansuotą mitybą ilguoju laikotarpiu.
Timas Mälzeris taip pat atkreipia dėmesį į skirtingas kartų pozicijas mitybos pokyčių klausimu: nors vyresnės kartos turi teisę laikytis įpročių, būtina neprarasti atvirumo pokyčiams ir siekti asmeninės sveikatos gerinimo.
Išvada
Veganiška ir vegetariška mityba tampa ne tik mada ar ideologija – tai vis dažniau moksliškai pagrįstas sprendimas, gerinantis sveikatą, energijos lygį ir mažinantis daugelį rizikos veiksnių. Žinoma, svarbus supratingumas ir pokyčių palaikymas be spaudimo, moralizavimo, nes tai leidžia pokyčiams vykti natūraliai ir sėkmingai. Investicija į kokybišką, augalinės kilmės maistą yra viena svarbiausių investicijų į mūsų ilgalaikę gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.