Naujausiais Higienos instituto duomenimis, Lietuvos gyventojų sveikata gerėja: 2023 metais šalyje mirčių skaičius sumažėjo 14,6 proc., palyginti su 2022 metais. Šis ryškus pokytis daugiausia susijęs su mažėjančiu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų – pagrindinės šalies mirties priežasties, kuri dar vis sudaro apie 52 proc. visų mirštamumo atvejų.
Nors kraujotakos sistemos ligos išlieka didžiule iššūkiu sveikatai, Lietuvos padėtis kraujagyslių ligų srityje ženkliai pagerėjo. Palyginus su 2015 metais, mirtingumas nuo išeminių širdies ligų sumažėjo beveik perpus, o Lietuva Europos kontekste šiuo atžvilgiu smarkiai pažengė – dabar ji užima ketvirtą vietą pagal mirtingumą nuo kraujotakos ligų, kuomet prieš dešimtmetį pagal šį rodiklį pirmavo. Šalia mūsų liko šalių, kuriose situacija išlieka prastesnė, pavyzdžiui, Bulgarija, Rumunija ir Latvija.
Prevencinės programos – kertinis žingsnis sveikatos gerinimui
Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė nuo 2020 iki 2023 metų, akcentuoja, kad šie teigiami pokyčiai yra iš dalies prevencinių programų, vykdomų nuo 2006 metų, rezultatas. Tokios programos apima išsamų rizikos veiksnių vertinimą, ankstyvą ligų nustatymą ir gydymą bei žinių apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją sklaidą visuomenėje. Svarbu, kad prevencinė programa pritraukia platų dalyvių ratą, o jos paslaugos išlieka prieinamos ir patrauklios žmonėms, kas leidžia išlaikyti efektyvumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Širdies ligų prevencijos kontekste reikšminga ir tai, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai skatina gyventojus dalyvauti tikrinimuose ir laikytis gydytojų rekomendacijų, įskaitant vaistų vartojimą, kuris yra būtinas siekiant sumažinti riziką. Tokiu būdu ne tik užkertamas kelias grėsmingoms komplikacijoms, bet ir didėja paciento motyvacija rūpintis savo sveikata.
Vaistų prieinamumas ir gydymo pažanga
Kita svarbi priežastis, lėmusi sumažėjusią mirtingumą, yra geresnis vaistų prieinamumas, ypač lipidus mažinančių preparatų – statinų ir ezetimibo. Nuo 2016 metų ženkliai pagerėjus kompensavimo sąlygoms, statinų vartojimas Lietuvoje išaugo kelis kartus, o kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas taip pat gerokai padidėjo.
Nors vis dar yra kur tobulėti, Lietuva šioje srityje žengė didelį žingsnį į priekį, pralenkdama net kaimynines Baltijos šalis.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2023 metais lipidus modifikuojančių vaistų dozės išaugo iki 140 dozės vienetų per parą 1000 gyventojų, o tai jau atitinka Europos vidurkį. Toks padidėjimas leidžia manyti, kad gydymas tampa veiksmingesnis ir prieinamesnis, todėl sveikatos rodikliai sparčiai gerėja.
Anksčiau pradedamas gydymas ir sveiko gyvenimo būdo svarba
Pasak profesorės Čelutkienės, dar vienas esminis veiksnys – ankstyvas hipertenzijos, nutukimo ir diabeto gydymas, kuris leidžia stabdyti sunkių komplikacijų atsiradimą. Šiuolaikinė medicinos praktika vis labiau orientuojasi į prevenciją – pavyzdžiui, dabar yra prieinami ir vaistiniai preparatai obeziteto gydymui, o tai yra nemenkas žingsnis kovoje su metabolinėmis ligomis.
Visgi svarbiausia išlieka sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir rūkymo vengimas. Tokie elgesio įpročiai ne tik mažina ligų riziką, bet ir tiesiogiai prailgina gyvenimo trukmę bei gerina gyvenimo kokybę.
Gyvenimo trukmės ilgėjimas ir sveikatos skirtumai
Higienos instituto statistika rodo, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje padidėjo iki 77,43 metų, o tai yra ženklus pagerėjimas lyginant su 75,3 metais 2022 m. Vis tik išlieka nemaži skirtumai tarp vyrų ir moterų – vyrai vidutiniškai gyvena beveik 9 metus trumpiau nei moterys. Be to, didesnė sergamumo rizika bei mirtingumo rodikliai pastebimi kaimiškose vietovėse, nors sergančiųjų skaičius yra didesnis miestuose.
Sumažėjęs mirusiųjų nuo širdies ligų skaičius kreipia dėmesį į gydymo įstaigų ir visuomenės pastangas – investicijas į sveikatos priežiūrą, ligų prevenciją ir gydymo kokybę. Taip pat stebima, kad mažėja ir kitų išvengiamų mirčių priežastys, pavyzdžiui, onkologinės ligos, traumos keliuose ar savižudybės, kas rodo visapusišką sveikatos apsaugos gerėjimą.
Ateities perspektyvos ir tolesni iššūkiai
Profesorė tikisi, kad prie gerėjančių tendencijų Lietuvoje prisidės prevencinių programų plėtra, jų skaitmenizavimas bei aiškesnės gydymo gairės specialistams. Nors pirmosios ir antros eilės lipidus mažinančių vaistų prieinamumas gerėja, vis dar trūksta kai kurių trečios eilės preparatų, todėl būtina spręsti ir šią problemą.
Taip pat itin svarbu nacionaliniu mastu pradėti įgyvendinti kompleksinį širdies sveikatos planą, kuris koordinuotų prevenciją, gydymą, finansavimą ir švietimą. Šis planas galėtų veiksmingai sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir užtikrinti dar sveikesnę visuomenę.
Apibendrinant, Lietuvos patirtis rodo, kad nuoseklios prevencinės priemonės, geresnis gydymas ir visuomenės švietimas yra kertiniai sėkmės raktai mažinant mirtingumą nuo kraujotakos ligų ir ilgėjant sveiko gyvenimo trukmei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.