Demencija yra sudėtingas neurodegeneracinis sindromas, kuris paveikia ne tik atmintį, bet ir kitas kognityvines funkcijas. Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys atskleidžia, kad daugiau nei 55 milijonai žmonių visame pasaulyje šiuo metu serga demencija, o šis skaičius prognozuojama artimiausiais metais reikšmingai augs.
Demencija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji paveikia vyresnius nei 60 metų asmenis, ypač moteris. Vienas svarbus mitas yra tas, kad demencija yra neišvengiama senatvės dalis – iš tiesų tai yra ligų grupė, kuri išsivysto dėl smegenų ląstelių pažeidimų, įskaitant Alzheimerio ir Parkinsono ligas, kraujagyslių sutrikimus ir kitus neurologinius veiksnius.
Kaip suprasti ankstyvuosius demencijos ženklus?
Ankstyvi demencijos simptomai gali būti lengvai nepastebimi arba supainioti su normaliu senėjimu, nuovargiu ar kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, depresija ar hormonų disbalansu. Vis dėlto, pagrindinis įspėjamasis požymis yra atminties sutrikimai, kai žmogus sunkiai prisimena nesenus įvykius, pokalbius ar mokosi naujos informacijos.
Skiriant dėmesį šiam požymiui svarbu atskirti normalią užmaršumą nuo demencijos – pavyzdžiui, jei žmogus periodiškai pamiršta, kur paliko daiktus ar užsuko į kambarį nežinodamas, kodėl, tai gali būti normalu. Tačiau jei užmaršumas darosi toks intensyvus, kad pacientas nebeatsimena, kam naudojami kasdieniai daiktai, arba nebežino, kaip atlikti įprastas užduotis, tai jau rimtas signalas kreiptis į specialistus.
Psichologiniai ir kiti simptomai
Be atminties praradimo, demencija pasižymi sudėtingumu išreikšti mintis, žodžių ir sąvokų painiojimu, orientacijos laike ir erdvėje praradimu. Asmenys su demencija taip pat dažnai patiria nuotaikų svyravimus – nuo nerimo ir depresijos iki agresijos ir paranojos. Šie elgesio pokyčiai gali kelti daug iššūkių tiek pacientams, tiek jų artimiesiems.
Ar įmanoma sumažinti riziką ir kaip elgtis?
Nors demencija yra negydoma liga, mokslas patvirtina, kad jos progresavimą galima sulėtinti ar net kai kuriais atvejais išvengti.
Svarbiausi rizikos faktoriai yra nekontroliuojamos lėtinės ligos – hipertenzija, diabetas, širdies ligos ir nutukimas. Taip pat traumų smegenyse prevencija ir psichikos sveikatos palaikymas yra itin svarbūs.
Gyvenimo būdas vaidina didžiulį vaidmenį smegenų sveikatai: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, atsisakymas rūkymo ir alkoholio vartojimo padeda palaikyti smegenų funkcijas. Taip pat rekomenduojama vartoti maisto produktus ar papildus, turinčius B grupės vitaminų, ypač B6, B9 ir B12, kurie svarbūs smegenų veiklai, taip pat vitaminus D, E ir C, kurie apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
Kada būtina kreiptis į specialistus?
Jei pastebite, kad sau ar artimiesiems atsiranda demencijos požymių, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją. Ankstyva diagnozė leidžia pritaikyti tinkamą gydymą, kuris padeda palaikyti gyvenimo kokybę ir sulėtinti ligos progresavimą. Demencija tampa didžiausiu iššūkiu pacientams ir jų artimiesiems, nes užima ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą, o sergantysis ilgainiui tampa visiškai priklausomas nuo išorės pagalbos.
Pastebėjus pirmuosius požymius, svarbu neignoruoti jų ir imtis veiksmų – nes laiku pradėtas gydymas bei tinkamas gyvenimo būdas gali reikšmingai paveikti sergančiojo kasdienybę ir ateitį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.