Jeigu rytais sunku prisiversti pakilti iš lovos, jaučiatės vangus, apsnūdęs ar net šalsta galūnės, priežastis gali būti dopamino trūkumas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas LRT laidoje „Klauskite daktaro“ atkreipė dėmesį į šio neuromediatoriaus svarbą kasdieniame gyvenime ir paaiškino, kaip dopamino stoka gali paveikti tiek energetinį lygį, tiek svorį.
Kas yra dopaminas ir kodėl jis svarbus?
„Smegenyse esanti apdovanojimo „sistema“ yra labai svarbi bet kurios rūšies, tarp jų ir žmonių, išlikimui. Šioje „sistemoje“ gaminama cheminė medžiaga – dopaminas, kuriam veikiant jaučiamas malonumas ir atsiranda motyvacija ką nors daryti”, – aiškina A. Unikauskas. Dopaminas dalyvauja motyvacijos, apetito, judesių kontrolės ir malonumo jausmo reguliavime. Jo lygis daro įtaką ryto budrumui, norui dirbti, fiziniam aktyvumui ir net seksualiniam potraukiui.
Kaip atpažinti trūkumą?
Dopamino stoka pasireiškia įvairiais simptomais: apsnūdimu, prasta koncentracija, šaltomis rankomis ir kojomis, nenoru keltis iš lovos, sumažėjusiu lytiniu potraukiu ir didėjančiu noru vartoti saldumynus. „Šios cheminės medžiagos stoka gali būti „atsakinga“ už nevaldomus apsivalgymo priepuolius, antsvorį, netgi Parkinsono ligą.” Tokie simptomai gali būti subtilūs ir palaipsniui blogėti, todėl svarbu stebėti savo kasdienę energiją ir nuotaiką.
Priežastys: stresas, hormonai ir virškinimas
„Dopamino atsargas išsekina lėtinis stresas, nes didelis kortizolio kiekis pastoviai slopina šios cheminės medžiagos gamybą. Taip pat rezistencija insulinui – blogai pasisavinamos aminorūgštys, kurių reikia neurotransmiterių gamybai”, – vardija A. Unikauskas. Ilgalaikis stresas, miego trūkumas, nesubalansuota mityba ir prasta virškinimo funkcija gali trukdyti organizmui pasigaminti pakankamai dopamino.
Praktiniai patarimai, kaip pagerinti dopamino kiekį
Profesoriaus rekomendacijos apima tiek mitybos, tiek gyvenimo būdo priemones. Maistinės medžiagos, ypač vitaminas B1 (tiaminas) ir pakankamas baltymų kiekis, yra būtinos dopamino gamybai. „Naudingi daug vitamino B1 turintys produktai: varpinių grūdų sėlenos, alaus mielės, saulėgrąžose, kiaulienoje, žirniuose, ankštinėse daržovėse, riešutuose.” Taip pat vertingos maistinės mielės, kurios papildomai papildo B1 atsargas.
Natūralūs preparatai ir prieskoniai gali padėti: „Rausvoji (rožinė) rodiolė – šio augalo veikliosios medžiagos gerina fizinę ir protinę būklę, gebėjimą prisitaikyti prie įvairių aplinkos pokyčių, didina ląstelių ir bendrąjį organizmo atsparumą žalingiems išorės veiksniams, darbinį pajėgumą. Reikėtų vartoti siauralapį baziliką – šventas augalas ajurvedinėje medicinoje. Gardinkite bazilikais maistą, dėkite į žaliuosius kokteilius”, – pasakoja A. Unikauskas.
Be mitybos, svarbios ir kitos priemonės: reguliari fizinė veikla didina dopamino receptorių jautrumą, natūrali saulės šviesa skatina gamybą, o užtikrintas miegas bei streso valdymo technikos (pvz., meditacija, gilus kvėpavimas) mažina kortizolio poveikį. Taip pat būtina užtikrinti gerą skrandžio rūgštingumą ir baltymų virškinimą, nes aminorūgštys yra dopamino statybinės medžiagos.
Jei simptomai stiprūs arba ilgalaikiai — gilus nuovargis, ryškus apetitų pakitimas, motorikos sutrikimai — verta kreiptis į gydytoją, kad būtų ištirtos galimos medicininės priežastys ir paskirtas tinkamas gydymas ar papildoma diagnostika.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.