Krūties vėžys yra viena iš dažniausių moterų onkologinių ligų visame pasaulyje, sudaranti net apie ketvirtadalį visų moterų piktybinių navikų atvejų. Lietuvoje kasmet šis susirgimas diagnozuojamas maždaug 1700 moterų. Ši liga išlieka viena mirtiniausių onkologinių ligų tarp moterų – pasauliniai duomenys rodo, jog viena iš šešių moterų, susidūrusių su šiuo vėžiu, miršta nuo jo sukeltų komplikacijų.
Gera žinia ta, kad modernėjant diagnostikos galimybėms ir didėjant moterų sąmoningumui, vis daugiau krūties vėžio atvejų nustatoma ankstyvose stadijose. Anksti diagnozuotas krūties vėžys yra daug lengviau gydomas – net 95 proc. pacientų gali pasveikti, jei ligą pavyksta ištirti laiku. Profilaktinės mamografinės patikros, kurias organizuoja Nacionalinis vėžio institutas, yra efektyvus būdas anksti atrasti galimus pakitimus ir laiku pradėti gydymą.
Krūties vėžio rizikos veiksniai ir prevencija
Pasak Nacionalinio vėžio instituto chirurgės Algės Leveckytės, krūties vėžys dažnai siejamas su amžiumi – rizika susirgti ženkliai didėja moterims, sulaukusioms 55 metų. Be to, svarbų vaidmenį vaidina gyvenimo būdas ir įvairūs hormoniniai veiksniai. Pavyzdžiui, rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros regiono mitybos principų, vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo. Naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos net nenurodo saugios alkoholio dozės, todėl visai atsisakyti šio įpročio yra geriausia prevencijos priemonė.
Taip pat svarbu vadovautis šeimos medicinos specialistų rekomendacijomis – jei giminėje buvo susirgimų onkologinėmis ligomis, ypač krūties vėžiu, verta pasikonsultuoti dėl genetinių tyrimų, nes kai kuriais atvejais gali būti nustatytas paveldimas polinkis sirgti vėžiu. Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį, kad nepaisant bendro įsitikinimo, tik apie 10 proc. krūties vėžiu sergančių moterų turi paveldimą riziką, todėl ne kiekviena, kurios šeimoje buvo vėžio atvejų, būtinai susirgs šia liga.
Kaip atpažinti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje?
Moterims svarbu reguliariai savarankiškai apčiuopti krūtis, geriausia tai daryti iš karto po menstruacijų. Pirmasis ir dažniausiai aptinkamas simptomas – darinys krūtyje ar pažastyje. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į odos pokyčius, tokius kaip nelygumai ar sustorėjimai, krūties formos pasikeitimus, spenelio įtempimą ar net kraujingas išskyras. Negalima ignoruoti ir skausmo ar paraudimo krūtų srityje. Radus bet kuriuos iš šių požymių, būtina nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar krūtų ligų specialistą.
Diagnostika ir gydymas – kodėl svarbu specializuotos įstaigos?
Tik tinkamai ir kvalifikuotai atlikti tyrimai leidžia tiksliai nustatyti ligos stadiją ir parinkti efektyviausią gydymą. Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje laikomas pagrindine įstaiga, vykdančia tokias specializuotas krūties vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas. Naudojami modernūs radiologiniai tyrimai – mamografija, echoskopija, magnetinio rezonanso tomografija bei biopsijos, kurios leidžia tiksliai įvertinti naviko pobūdį. Kadangi tyrimų rezultatai dažnai reikalauja kompleksinės interpretacijos, šios paslaugos gali būti atliekamos tik kvalifikuotų specialistų komandoje, todėl patariama nediagnozuoti patiems ir kreiptis tik į specializuotas gydymo įstaigas.
Kompleksinis krūties vėžio gydymas ir rekonstruojančios operacijos
Krūties vėžio gydymas yra sudėtingas ir apima platų spektrą metodų – nuo chirurgijos iki chemoterapijos, biologinės ar hormoninės terapijos. Chirurginis gydymas išlieka pagrindiniu ir dažnai pirmuoju etapu diagnozuojant ankstyvos stadijos ligą. Operacijos metu gali būti taikomos tausojančios krūtį procedūros, o jei reikalinga, atliekama krūties pašalinimas su galimybe vėliau rekonstruoti krūties formą. Nacionalinis vėžio institutas siūlo platus onkoplastikos operacijų spektrą, leidžiantį moterims išsaugoti ne tik gyvybę, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Rekonstrukcijai dažniausiai naudojami krūtų implantai, kurių kaina dalinai kompensuojama valstybės, taip suteikiant galimybę daugeliui pacientų atgauti pasitikėjimą ir estetinį komfortą. Sprendimai dėl operacijos ir rekonstrukcijos visuomet priimami individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę, kitas ligas ir gyvenimo būdo ypatumus, tokius kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, kurie gali įtakoti gijimo procesą.
Reguliarios profilaktinės patikros – geriausia prevencija
Gydytoja rekomenduoja moterims nuo 35 metų reguliariai lankytis pas krūtų ligų specialistus, o nuo 50 metų dalyvauti valstybinėje mamografinėje patikroje. Atsižvelgiant į ligos jaunėjimo tendencijas, nuo 2025 metų prevencinė programa bus išplėsta ir apims moteris nuo 45 iki 74 metų. Reguliarūs instrumentiniai tyrimai leidžia anksti aptikti net nepastebimus krūties pakitimus, kas ypač svarbu sėkmingam gydymui ir išgyvenamumo gerinimui.
Vis dėlto geriausias būdas išvengti šios klastingos ligos – atsakingas požiūris į savo sveikatą, sveikas gyvenimo būdas ir nuoseklus rūpinimasis profilaktika. „Minint krūties vėžio prevencijos mėnesį, linkiu visoms moterims mylėti save, skirti laiko profilaktikai ir laiku tikrintis sveikatą“, – pabrėžia Algė Leveckytė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.