Žvynelinė – tai viena dažniausių lėtinių odos ligų, kuria serga daugiau kaip 120 tūkstančių žmonių Lietuvoje. Nors medicinos pažanga suteikia galimybes efektyviai kontroliuoti šią ligą ir komplikacijas, pacientams komplikacijų gydymas dažnai tampa nepasiekiamas dėl ilgų laukimo eilių ir gydytojų trūkumo. Problema nėra pinigų stygius – biologiniai vaistai ir inovatyvūs gydymo būdai yra kompensuojami, tačiau prieiga prie jų vis dar ribota.
Žvynelinė yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas odos ląsteles, skatindama pernelyg intensyvų ląstelių atsinaujinimą ir pleiskanojimą. Liga ne tik paveikia odą, bet gali pažeisti sąnarius, sukelti psichologines problemas, tokias kaip depresija ir nerimo sutrikimai. Statistikos duomenys rodo, kad apie 25 % žvyneline sergančių žmonių kenčia nuo depresijos, o maždaug pusė patiria nerimą. Toks kompleksinis ligos paveikimas stipriai veikia paciento gyvenimo kokybę ir socialinį funkcionavimą.
Žvynelinės poveikis pacientų gyvenimui ir šeimai
Žvynelinė atliepia ne tik paties sergančiojo kasdienybę, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Ligos simptomai matomi aplinkiniams, todėl pacientai dažnai susiduria su stigma ir socialine izoliacija. Daugelis ligonių jaučiasi gėdijami dėl pažeistos odos ir vengia viešų vietų, o šeima turi prisiderinti prie jų poreikių – nuo atostogų krypties iki kasdienės namų priežiūros, pavyzdžiui, nuolatinio „žvynų“ šalinimo, kurie netgi gali užkimšti kanalizaciją.
Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. Rūta Gancevičienė pabrėžia, kad šeimos nariai dažnai gali pastebėti ligos pradžią ankstyvame etape ir paskatinti kreiptis į specialistus. Pagerinus informuotumą ir paramą sergantiesiems, galima efektyviau pradėti gydymą, kuris sustabdo ligos progresavimą ir gerina gyvenimo kokybę.
Ilgos eilės ir gydymo prieinamumo problemos
Vienas pagrindinių sunkumų – ilgos eilės pas dermatologus, ypatingai specialistus, galinčius skirti biologinius vaistus. Nors biologinė terapija yra inovatyvi ir saugi, pasiekianti puikių gydymo rezultatų – net keturi iš penkių pacientų, vartojančių šiuos vaistus, pasiekia visiškai švarią odą, į gydymą patenka tik nedidelė dalis pacientų, ypač tų, kuriems liga yra vidutinio sunkumo ar sunki.
Ši problema susidaro dėl gydymo koncentracijos tik tam tikruose gydymo įstaigose, kur gydyti žvyneline leidžiama tik III lygio ligoninėse dirbantiems specialistams. Lietuvos dermatovenerologų draugija siūlo leisti II lygio gydytojams dermatologams tęsti gydymą, kad būtų atlaisvinti specialistų srautai ir pacientų prieiga prie gydymo būtų spartesnė.
Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės Infectinių ir odos ligų klinikos vadovės Jolantos Česienės, daugelis pacientų uždelsia kreiptis gydymui, nes nežino apie veiksmingas galimybes arba jų šeimos gydytojai neinformuoja apie modernius gydymo būdus. Tai lemia ilgalaikes ligos formas, kurios ženkliai blogina pacientų gyvenimo kokybę.
Žvynelinė kaip kompleksinė sveikatos problema
Žvynelinė neapsiriboja vien odos simptomais – tai sisteminė liga, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sąnarių uždegimas (psoriazinis artritas), padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nutukimas, diabetas bei psichologinės problemos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Dermatovenerologijos centro vadovas Tadas Raudonis pažymi, kad sergantieji žvyneline gyvena vidutiniškai 3–5 metais trumpiau nei sveiki asmenys.
Dėl šių priežasčių efektyvus, ankstyvas ir prieinamas gydymas yra gyvybiškai svarbus. Biologinė terapija padeda stabilizuoti ligą, apsaugo nuo komplikacijų ir pagerina visapusišką žmogaus gyvenimą, todėl būtina gerinti gydymo prieinamumą bei informuoti visuomenę ir gydytojus apie šiuolaikines gydymo galimybes.
Ką reikėtų keisti?
Medicinos specialistai ragina valdybines institucijas atkreipti dėmesį į specifinius žvyneline sergančiųjų poreikius. Reikia sudaryti patogesnes sąlygas pacientams pasiekti gydytojus, sumažinti eiles ir leisti daugiau gydytojų skirti biologinius vaistus. Taip pat siūloma įvesti „spalvotuosius koridorius“, kurie leidžia greičiau diagnozuoti ir gydyti sunkius atvejus, imituojant onkologinių ligonių gydymo praktiką.
Be to, būtina didinti visuomenės bei medicinos personalo žinias apie žvynelinę, kad žmonės būtų tinkamai informuoti ir nebūtų stigmatizuojami. Gydytoja Jolanta Česienė pabrėžia: „Pacientai dažnai nežino apie veiksmingus gydymo būdus ar bijo kreiptis į gydytojus, nes šeimos gydytojo buvo pasakyta, kad nieko negalima padaryti. Apie gydymo galimybes būtina informuoti ne tik ligonius, bet ir gydytojus.“
Žvynelinė yra sudėtinga liga, kuriai reikalingas visapusiškas požiūris ir supratimas tiek iš sveikatos apsaugos sistemos, tiek iš visuomenės pusės. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad pacientai gautų reikalingą pagalbą laiku ir galėtų gyventi pilnavertį bei kokybišką gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.