Skrandžio vėžys yra klaidinanti ir sunkiai pastebima liga, kuri dažnai diagnozuojama per vėlai, kai gydymo galimybės yra ribotos. Ši onkologinė diagnozė nėra naujiena – jau 3000 metų prieš mūsų erą Egipte buvo aprašytos šios ligos formos. Nepaisant medicinos mokslo pažangos, skrandžio vėžys išlieka viena iš dažniausių onkologinių susirgimų visame pasaulyje, ypač rytų Azijoje ir rytų Europoje. Lietuvoje sergamumo skaičiai yra itin aukšti, užimantys trečią vietą Europoje.
Kas lemia skrandžio vėžio plitimą?
Skrandžio vėžio paplitimas skirtingose pasaulio vietose nevienodas, o jo atsiradimui didelę įtaką daro tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Vienu svarbiausių rizikos faktorių pripažįstama Helicobacter pylori bakterija, kurią Pasaulio sveikatos organizacija priskiria prie neabejotinų kancerogenų. Ši bakterija sukelia skrandžio gleivinės uždegimą – atrofinį gastritą, kuris ilgainiui gali progresuoti į navikinę ląstelių transformaciją.
Taip pat įrodyta, kad didelis sūraus maisto vartojimas skatina šios bakterijos dauginimąsi ir žalingą poveikį skrandžiui. Kadangi H. pylori infekcija dažnai gali būti besimptomė arba pasireikšti nespecifiniais negalavimais, jos ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs siekiant sumažinti skrandžio vėžio riziką – teisingai gydant bakteriją, rizika susirgti šia liga sumažėja iki šešių kartų.
Kiti svarbūs aplinkos veiksniai ir prevencija
Be H. pylori infekcijos, dar vienas svarbus rizikos veiksnys yra žmogaus organizme susidarantys N-nitrozo junginiai, kurie veikia kaip karcinogenai. Šių junginių šaltinis gali būti nitratai maisto produktuose, pavyzdžiui, nitratais apdorotuose dešrainiuose, mėsoje ar neekologiškose daržovėse ir vaisiuose, taip pat užterštame vandenyje. Šie junginiai pažeidžia skrandžio gleivinės ląsteles ir gali sukelti naviko vystymąsi.
Siekiant sumažinti skrandžio vėžio riziką, rekomenduojama sveika ir subalansuota mityba, kurioje vyrautų šviežios daržovės ir vaisiai, gausūs vitamino A, C ir folio rūgšties.
Tokia mityba ne tik stiprina imunitetą, bet ir padeda apsaugoti skrandžio gleivinę nuo žalingų poveikių.
Klastingos ligos simptomai – kodėl svarbi ankstyva diagnostika?
Skrandžio vėžys dažnai vystosi nepastebimai ir pradžioje nesukelia aiškių simptomų. Apie pusė pacientų ankstyvose stadijose nejaučia jokių nusiskundimų, kas trukdo laiku diagnozuoti ligą. Kai liga progresuoja, pasireiškia įvairūs simptomai, susiję su virškinimo sistemos funkcijų sutrikimu.
Dažniausi simptomai – tai skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, kuris vargina apie pusę pacientų su vėlyva liga. Taip pat būdingas reikšmingas svorio kritimas, dažnai susijęs su sutrikusiu ryjimu (disfagija) arba ankstyvu sotumo jausmu. Kai navikas užima didelę skrandžio dalį, atsiranda pykinimas, dažnai – vėmimas. Apatinės skrandžio dalies navikai gali sukelti sutrikusį maisto pasišalinimą, dėl ko vystosi gastrostazė.
Be to, maždaug penktadalis pacientų patiria kraujavimą iš skrandžio, dėl kurio pradeda vystytis anemija. Anemijos požymiai – bendras silpnumas, greitas pavargimas, dusulys – taip pat yra svarbūs ligos indikacijos signalai.
Ligų plitimas ir komplikacijos
Dažnai pirmieji skrandžio vėžio simptomai rodo, kad navikas jau yra išplitęs ne tik lokaliai, bet ir metastazavęs į kitus organus. Dažniausios metastazių vietos – kepenys, pilvaplėvė, limfmazgiai ir net kiaušidės. Metastazės gali sukelti papildomų komplikacijų, pavyzdžiui, kepenų padidėjimą, gelta dėl tulžies takų įsitempimo, limfmazgių padidėjimą ir skysčio kaupimąsi pilvo ertmėje. Dėl šių komplikacijų pacientui gali būti sunku kvėpuoti, o bendroji būklė sparčiai blogėti.
Kaip laiku nustatyti skrandžio vėžį?
Pastebėjus bet kokius skrandžio vėžiui būdingus simptomus ar įtarimus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Vienas pagrindinių ir efektyviausių diagnostinių būdų yra endoskopinis viršutinio virškinimo trakto tyrimas – gastroskopija. Šio procedūros metu gydytojas gali tiesiogiai pamatyti skrandžio gleivinę, paimti mėginius histologiniams tyrimams, o tai leidžia tiksliai nustatyti naviko buvimą ir jo stadiją.
Aukšta ankstyvos diagnostikos svarba lemia geresnius gydymo rezultatus – daugiau nei 90 proc. pacientų, kuriems ligą pavyksta nustatyti pradinėse stadijose, gali būti išgydyti radikaliai. Todėl svarbu neignoruoti net menkiausių skrandžio funkcijų pakitimų ir laiku ieškoti specialistų pagalbos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.