Insultas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės patiria sunkų neįgalumą ar mirtį. Lietuvoje 2023 m. užfiksuota per 2 tūkst. mirčių dėl insulto, o gydytojai įspėja, kad daug pacientų kreipiasi pagalbos per vėlai, nes nepajėgia laiku atpažinti šios pavojingos būklės simptomų. Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas neurologas Saulius Taroza pabrėžia, kad maždaug ketvirtadalis insultą patyrusių pacientų neišgyvena nė metų nuo įvykio momento. Todėl itin svarbu žinoti pagrindinius insulto požymius ir reaguoti kuo skubiau.
Kodėl insultas dažniausiai ištinka rytais?
Gydytojas neurologas atkreipia dėmesį, kad insultas pasireiškia dažniau ankstyvomis ryto valandomis – tarp 5 ir 8 valandos. Tokį paros ritmą lemia natūralūs organizmo procesai, susiję su kraujospūdžio svyravimais ir kraujagyslių būkle. Naktį bei paryčiais kraujagyslės dažniau plyšta ar užsikemša dėl padidėjusio kraujospūdžio ar kitų organizmo reaguojančių mechanizmų, todėl šiuo metu padidėja insultų rizika.
5 svarbiausi insulto požymiai
Norint laiku suteikti pagalbą, būtina suprasti ir atpažinti insulto simptomus. Pasak S. Tarozos, pagrindiniai požymiai yra veido asimetrija – viena veido pusė gali būti nusvirus, galūnių silpnumas, dažniausiai rankos, taip pat pokyčiai kalboje, kai žmogui tampa sunku aiškiai ištarti žodžius arba suprasti kalbą. Šie trys požymiai sudaro anglų kalbos trumpinį FAST, kuris reiškia Face (veidas), Arm (ranka), Speech (kalba), o raidė T primena apie skubų laiko faktorių, – kuo greičiau suteikta pagalba, tuo geriau.
Be šių, dar yra du papildomi požymiai, pagal kuriuos galima greičiau identifikuoti insultą: staigus pusiausvyros sutrikimas (Balance) ir regėjimo sutrikimas vienoje akyje (Eye). Šie simptomai kartu sudaro BE FAST skalę, dar labiau padedančią laiku diagnozuoti insultą ir kreiptis į medikus.
Kodėl laiku neatpažįstami simptomai?
Insulto požymiai dažnai pasireiškia staiga ir neskausmingai, todėl žmonės juos ignoruoja arba galvoja, jog simptomai praeis savaime. Be to, insultui būdinga viena kūno pusė, tokie požymiai kaip veido nusvirimas ar silpnumas gali būti pastebimi aplinkinių ar pačio paciento sunkiai suvokiami. Gydytojai pabrėžia, kad kuo greičiau pastebėsime simptomus ir pasinaudosime pagalba, tuo mažesnė tikimybė teko patirti ilgalaikį negalavimą ar net mirti.
Kas didina insulto riziką?
Insulto riziką didina keli veiksniai: vyresnis amžius (ypač virš 55–60 metų), aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, nutukimas, širdies ligos, ypač ritmo sutrikimai, bei tam tikri gyvensenos faktoriai kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat reikšmingas yra miego apnėjos sindromas, kai naktį žmogus laikinai nustoja kvėpuoti. Pastaraisiais metais medikai pastebi, kad insulto atvejų daugėja ir tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių – šią tendenciją lemia sėslesnis gyvenimo būdas, nutukimas ir apsunkinimai, susiję su COVID-19 pandemija.
Kaip išvengti insulto?
Prevencija yra svarbiausia kovoje su insultu. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, kraujospūdžio kontrolė, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimas, taip pat reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia efektyviau kontroliuoti rizikos veiksnius. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į kraujo tirštumo būklę, ypač žiemą, kai kūnas dėl temperatūros pokyčių gali patirti didesnę dehidrataciją ir kraujo krešėjimo riziką.
Šalinant kraujotakos sutrikimus ir atpažįstant insulto požymius laiku, galima ženkliai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir sumažinti mirtingumą bei komplikacijų skaičių. Todėl svarbu ne tik rūpintis sveikata nuolat, bet ir žinoti, kaip greitai atpažinti insultą ir kaip elgtis nelaimės atveju – kiekviena minutė gali būti gyvybiškai svarbi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.