Vis garsiau kalbama apie naujus mokesčius vairuotojams
Lietuvoje vėl įsibėgėja diskusijos apie automobilių apmokestinimą. Nors vairuotojai jau dabar susiduria su augančiomis degalų kainomis, draudimo išlaidomis, techninės priežiūros brangimu ir registracijos mokesčiais, viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta svarstymų apie papildomus ar platesnius automobilių mokesčius ateityje.
Būtent ši tema pastarosiomis dienomis sukėlė didelį rezonansą tarp vairuotojų, nes visuomenėje atsiranda vis daugiau nuogąstavimų, kad transporto priemonių savininkams finansinė našta gali dar labiau išaugti.
Diskusijos ypač suaktyvėjo po pasisakymų apie būtinybę ieškoti papildomų lėšų kelių infrastruktūrai, aplinkosaugos tikslams bei valstybės biudžetui. Dalis politikų ir ekspertų užsimena, kad ilgainiui Lietuva gali judėti link platesnio automobilių apmokestinimo modelio, kuris jau veikia kai kuriose Europos valstybėse.
Vairuotojai jau dabar moka ne vieną mokestį
Nors dalis žmonių mano, kad automobilių mokestis Lietuvoje dar neegzistuoja, realybėje vairuotojai jau dabar moka įvairias su transportu susijusias rinkliavas.
Vienas žinomiausių yra registracijos taršos mokestis, kuris taikomas registruojant taršesnius automobilius. Jo dydis priklauso nuo transporto priemonės išmetamo CO₂ kiekio ir kuro tipo. Kuo automobilis taršesnis, tuo mokestis didesnis.
Be to, komercinis transportas moka kelių naudotojo mokesčius, o kai kurioms transporto priemonėms taikomos papildomos rinkliavos už naudojimąsi tam tikrais keliais. Nuo 2026 metų daliai elektra ir vandeniliu varomų autobusų bei krovininių automobilių taip pat pradėtas taikyti kelių naudotojo mokestis su lengvata.
Tačiau daugiausia diskusijų visuomenėje kelia galimybė ateityje įvesti platesnį arba metinį automobilių mokestį, kuris paliestų didesnę dalį gyventojų.
Kodėl apskritai kalbama apie naujus mokesčius
Pagrindinis argumentas, kurį dažniausiai mini naujų mokesčių šalininkai, yra aplinkosauga ir infrastruktūros finansavimas.
Europos Sąjunga jau daugelį metų skatina valstybes mažinti transporto sektoriaus taršą, nes automobiliai išlieka vienu didžiausių CO₂ šaltinių.
Dėl šios priežasties įvairiose šalyse įvedami taršos mokesčiai, žemų emisijų zonos arba papildomos rinkliavos taršesniems automobiliams.
Kitas argumentas – kelių būklė. Lietuvoje nuolat kalbama apie lėšų trūkumą keliams remontuoti ir infrastruktūrai prižiūrėti. Dalis politikų mano, kad didesni mokesčiai transportui galėtų tapti vienu iš finansavimo šaltinių.
Tačiau vairuotojai tokius argumentus dažnai vertina skeptiškai. Daugelis žmonių jaučiasi taip, tarsi automobilis pamažu tampa prabangos objektu, nors daugeliui regionų gyventojų jis yra būtinybė.
Didžiausia problema – senas Lietuvos automobilių parkas
Ekspertai dažnai pabrėžia, kad Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje. Daug žmonių važinėja senesniais dyzeliniais automobiliais, nes tiesiog negali sau leisti naujesnių transporto priemonių.
Būtent todėl bet kokie papildomi mokesčiai visuomenėje kelia itin jautrią reakciją. Žmonės baiminasi, kad labiausiai nukentėtų mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, regionų žmonės ir šeimos, kurios neturi galimybių persėsti į elektromobilius ar naujus hibridus.
Kai kurie ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje vis dar labai daug žmonių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, todėl net papildomi keliolikos ar keliasdešimties eurų mokesčiai jiems gali tapti rimta finansine našta.
Socialiniuose tinkluose – audringos reakcijos
Vos tik pasirodo kalbos apie naujus automobilių mokesčius, socialiniuose tinkluose prasideda itin emocingos diskusijos.
Vieni žmonės teigia, kad vairuotojai jau dabar moka pakankamai – akcizus degalams, draudimą, techninę apžiūrą, registracijos mokesčius ir kitus mokėjimus.
Kiti mano, kad papildomi mokesčiai būtini siekiant mažinti taršą ir skatinti modernesnio transporto naudojimą.
Tačiau bene dažniausiai pasikartojantis argumentas – kad Lietuvoje viešasis transportas daugelyje regionų nėra pakankamai išvystytas, todėl automobilis daugeliui žmonių išlieka vienintele realia susisiekimo priemone.
Ypač tai aktualu mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kur žmonės kasdien važiuoja į darbą dešimtis kilometrų.
Dalis žmonių baiminasi europinio scenarijaus
Diskusijose dažnai minima ir Vakarų Europos patirtis. Kai kuriose šalyse vairuotojai jau moka metinius automobilių mokesčius, kurie priklauso nuo taršos, variklio tūrio ar net nuvažiuojamų kilometrų.
Taip pat egzistuoja miestai, kuriuose įvažiavimas į centrą su taršesniu automobiliu kainuoja papildomai.
Dėl to dalis lietuvių baiminasi, kad ilgainiui panašūs modeliai gali atsirasti ir Lietuvoje.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos klimato politika artimiausiais metais tik griežtės, todėl spaudimas mažinti automobilių taršą niekur nedings.
Elektromobiliai ne visiems prieinami
Nors dažnai kalbama apie perėjimą prie elektromobilių, realybėje daugeliui žmonių jie vis dar išlieka per brangūs.
Net ir gavus valstybės subsidijas naujesnis elektromobilis daugeliui šeimų kainuoja gerokai daugiau nei naudotas dyzelinis automobilis. Be to, regionuose vis dar trūksta įkrovimo infrastruktūros.
Dėl šios priežasties dalis žmonių jaučiasi tarsi baudžiami už tai, kad negali sau leisti modernesnės transporto priemonės.
Kai kurie ekspertai perspėja, kad pernelyg staigūs ar agresyvūs mokesčių pokyčiai gali sukelti didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Automobilis Lietuvoje daugeliui yra būtinybė
Skirtingai nei didžiuosiuose Europos miestuose, Lietuvoje automobilis dažnai nėra prabangos prekė. Daugeliui žmonių tai tiesiog būtina gyvenimo dalis.
Tėvai veža vaikus į mokyklas, žmonės važiuoja į darbą kituose miestuose, lanko gydymo įstaigas ar rūpinasi vyresniais šeimos nariais.
Todėl bet kokios kalbos apie papildomą automobilių apmokestinimą visuomenėje vertinamos itin jautriai. Žmonės bijo, kad gyvenimas taps dar brangesnis.
Ateityje diskusijos tik stiprės
Kol kas Lietuvoje nėra įvesto visuotinio metinio automobilių mokesčio, tačiau viešojoje erdvėje nuolat atsiranda svarstymų apie galimus pokyčius ateityje.
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais transporto tema taps viena jautriausių tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu.
Viena pusė reikalaus mažinti taršą ir modernizuoti transporto sistemą, kita – gins žmonių teisę į prieinamą judėjimą ir baiminsis dar didesnės finansinės naštos.
Aišku viena – automobilių tema Lietuvoje jau seniai tapo ne tik transporto klausimu. Daugeliui žmonių tai tiesiogiai susiję su gyvenimo kokybe, finansiniu saugumu ir kasdieniu išgyvenimu.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.