Prasidėjus drėgnesniems ir vėsesniems metų laikams, daug žmonių patiria įvairius peršalimo simptomus, tokius kaip gerklės skausmas, čiaudulys, užsikimšusi nosis. Tačiau vaistinių tinklo „Camelia” vaistininkė Irena Garuckienė atkreipia dėmesį, kad tokie simptomai nebūtinai reiškia virusų sukeltą ligą. Jie gali būti pelėsio sukelto organizmo alerginio arba kito poveikio ženklas. Ypač rudenį, kai drėgmė ir prastesnė vėdinimo sąlygos namuose sukuria palankią terpę pelėsiui, pelėsio poveikio rizika gerokai išauga.
Pelėsio pavojai sveikatai
Pelėsio augimas namuose gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pasaulio statistika rodo, jog iki 10 proc. žmonių gali turėti alergiją pelėsiui. Ši alergija dažniau išsivysto žmonėms su nusilpusia imunine sistema, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, kaip astma, arba turintiems šeimos istoriją su alergijomis. Ilgalaikis gyvenimas drėgnose, pelėsio apnikusiose patalpose gali padidinti ne tik alergijos riziką, bet ir kvėpavimo takų ligų išsivystymą. Tyrimai atskleidžia, kad vaikai iki 7 metų amžiaus, kurie auga pelėsio turinčiose aplinkose, tris kartus dažniau suserga astma.
Vaistininkė I. Garuckienė paaiškina, kad pelėsis gali gaminti mikotoksinus – nuodingas žmogaus organizmui medžiagas. Mikotoksinai juda ore kartu su pelėsio sporomis ir patekdami į plaučius gali sukelti kvėpavimo takų uždegimus bei paūminti bronchinę astmą. Net nealergiškiems žmonėms jie gali sukelti nemalonius sveikatos sutrikimus.
Vietinės alerginės reakcijos dažniausiai pasireiškia kaip alerginis rinitas su simptomais: nuolatinis čiaudulys, slogos požymiai, kosulys, gerklės perštėjimas bei akių ir nosies niežėjimas. O tiems, kurie serga astma, pelėsio poveikis gali būti kur kas stipresnis – pasireikšti dusuliu, spaudimu krūtinėje ir stipriais kosulio priepuoliais. Be to, ilgalaikis pelėsio poveikis gali pakenkti žmogaus kognityvinėms funkcijoms, sukelti galvos svaigimą, spengimą ausyse, regėjimo sutrikimus ir net depresijos simptomų paūmėjimą.
Pelėsio sukeltos alergijos simptomai – kaip jas atskirti nuo peršalimo?
Dažnai žmonės nesusimąsto apie galimą pelėsio sukeltą alergiją, o savo negalavimus priskiria paprastam peršalimui. Vaistininkė I. Garuckienė pataria atkreipti dėmesį į simptomų trukmę ir intensyvumą. Peršalimas įprastai trunka iki savaitės, o alergijos požymiai dažnai tęsiasi ilgiau ir nesiliauja.
Pelėsio alergija dažnai pasireiškia nosies niežėjimu, akių raudonu ir ašarojimu bei dusuliu. Priešingai nei peršalimas, alergija dažnai nesukelia pakilusios kūno temperatūros – tai padeda atskirti alerginę reakciją nuo infekcinės ligos. Svarbu stebėti, ar simptomai sustiprėja konkrečioje aplinkoje, pavyzdžiui, tik namuose ar tik darbo vietoje. Tokiu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir atlikti alergijos testus.
Kaip gydyti alergiją pelėsiui?
Vaistininkė pabrėžia, kad alerginės reakcijos palengvinti gali antihistamininiai vaistai, kurie stabdo histamino išsiskyrimą organizme – pagrindinį alergijos sukelėją. Tiesa, vaistų rinkoje yra daug, todėl svarbu konsultuotis su specialistu, siekiant pasirinkti tinkamiausią vaistą.
Antihistamininiai preparatai skirstomi į senosios ir naujosios kartos. Senosios kartos vaistai dažnai sukelia mieguistumą ir kitus šalutinius poveikius. Naujosios kartos preparatai, tokie kaip bilastinas, azelastinas, cetirizinas, loratadinas ar feksofenadinas, yra geriau toleruojami, mažiau veikia centrinę nervų sistemą ir dažniausiai nesukelia mieguistumo, todėl leidžia išlikti budriems ir nedirgina virškinimo trakto.
Prevencinės priemonės – kaip išvengti pelėsio poveikio namuose?
Norint apsaugoti savo sveikatą, svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir sumažinti pelėsio atsiradimą gyvenamosiose patalpose. Pelėsio židinius dažniausiai galima rasti vonios kambaryje, virtuvėje, rūsyje ar palėpėje, taip pat ant langų rėmų, grindų, sienų bei lubų. Negalima pamiršti ir vietų šalia praustuvų, dušo kabinų ar šaldytuvų – čia drėgmė kaupiasi intensyviai ir palankiai pelėsiui daugintis.
Pelėsio naikinimas gali būti sudėtingas ir užtrukti, o pačius užkrėstus paviršius geriausia šalinti profesionaliai, kad būtų išvengta tiesioginio kontakto su mikotoksinais, kurie kenkia sveikatai. Kartais dėl sunkiai pašalinamų pelėsio sričių gali prireikti remonto darbų ar baldų keitimo.
Siekiant užkirsti kelią pelėsio formavimuisi, būtina tinkamai vėdinti patalpas, vengti drėgmės kaupimosi, taisyti vamzdžių nuotėkius, ventiliuoti vonios kambarius ir virtuvę, naudoti drėgmės surinkimo prietaisus. Svarbu reguliariai valyti kondensatą nuo langų ir užtikrinti patalpų sausumą.
Tais atvejais, kai žmogus jaučia padidėjusius jautrumo ir alergijos simptomus, aplinkos priežiūra tampa ypatingai svarbi siekiant išvengti sveikatos pablogėjimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.